Kokie metai buvo keliautojams ir kokios malonios staigmenos laukia po Naujųjų

Kur daugiausia lietuvių keliavo 2023 metais ir kokios šalys labiausia vilioja poilsiautojus? Šiemet žmonės keliavo intensyviai, nekartą buvo skelbiama apie aktyvius išvykstančiųjų atostogauti srautus, tad kokie šie metai buvo turizmo sektoriui bei ko vertėtų tikėtis ateinančiais metais?

Populiariausios atostogų kryptys

„Novaturo“ grupės pardavimų vadovas Kazimieras Jarmalis sako, kad apžvelgus praėjusius metus, netikėtumų nėra.

„Populiariausia kryptimi išlieka Turkija. Puiki infrastruktūra, prieinama kaina, maitinimas – viskas įskaičiuota. Infrastruktūra išvystyta vaikams, tai lietuviai, turbūt, labiausiai tą vertina. Antroje vietoje Graikija, Graikijos salos – Kreta, Rodas. Tačiau pastebime tendenciją, kad lietuviai tampa vis labiau žingeidūs: nori pamatyti, pačiupinėti, pajausti kitos šalies kultūrą ir dėl to matome labai išaugusį Juodkalnijos populiarumą. Tai puiki kryptis tiek pailsėti, tiek pažinti“, – vardija K. Jarmalis.

Nepraranda populiarumo ir kelionės į Madeirą, Barselonos pakrantę, o Ispanijos krypties populiarumą sustiprino ir naujai kitais metais atsirandanti kryptis – Maljorka.

Gaisrai ir karas įnešė sumaišties

Visgi metai tiek kelionių mėgėjams, tiek kelionių organizatoriams nepagailėjo ir sumaišties. Gaisrai ir karas sukrėtė net kelias šalis.

„Labai daug streso ir pastangų pareikalavo ir Rodo situacija, visgi didžiausios sumaišties įnešė karas, karo pradžia Izraelyje. Teko atšaukti vieną iš mūsų tikrai įdomių krypčių, ją atidėti iki pavasario – tai Jordaniją. Teko stipriai pakoreguoti ir Egipto programą, sumažinti skrydžių. Labai sumažėjo paklausą ir, neslėpsiu, nemažai Lietuvos gyventojų atšaukė keliones. Kai žmonės paskambina ir sako „Tai ką gi mums daryti? Ar tai saugu, ar verta keliauti?“, tai galiu pasakyti, kad visi, kurie nuvažiavo, vienareikšmiškai dėkoja, kad mūsų paklausė. Iš vienos pusės atrodo, kad pavojinga, iš kitos pusės – sumažėję srautai Egipte, todėl labiau stengiasi personalas, labiau stengiasi viešbutis ir, turbūt, tokio gero, atsiliepimų prasme, Egipto sezono aš neatsimenu. Servisas labai išaugęs“, – sako keliones organizuojančios įmonės atstovas.

Noras keliauti nedingo

Anot Lietuvos oro uostų Maršrutų plėtros vadybininko Martyno Jaugelavičiaus, sudėtinga apibendrinti praėjusius metus, nes jie buvo įvairūs.

„Pamatėme, kad noras keliauti niekur nedingo. Žmonės nori keliauti ir turi finansinių galimybių. Operacine prasme buvo dvejopi metai – paklausa atsistatė po pandemijos greičiau, nei aviacijos industrija tikėjosi. Iš kitos pusės, buvo nemažai iššūkių pačioms oro linijų bendrovėms. Vasaros metu buvo iššūkių su tam tikru orlaivių variklių nepatikimumu, kai vežėjai turėjo samdyti trečiųjų šalių vežėjus, kad išpildytų tas programas, nuvežtų keleivius ten, kur jie turėjo nukeliauti. Lietuvos oro perspektyvoje mes matome pozityvias tendencijas, tradicinės oro linijų bendrovės dažnina skrydžių kiekį, daro naujus maršrutus. Metai buvo pozityvūs, na, ir žiūrime į kitus metus taip pat pozityviai“, – vardija M. Jaugelavičius.

Pašnekovas sako, kad paklausiausios skrydžių kryptys, kaip įvardijo „Novaturo“ atstovas – Turkija, Egiptas, Graikija.

„Lietuvos oro uostuose nauja tendencija – keliautojai nori daugiau pasirinkimo – ar keliauti su kelionių organizatoriais, ar patiems organizuotis. Per pastaruosius keletą mėnesių mūsų partneris „airBaltic“ atidarė tris naujas kryptis, reguliarias ilgojo nuotolio atostogų kryptis: Tenerifė, Dubajus, Gran Kanarija. Džiaugiamės didėjančiu mūsų maršrutų žemėlapiu, kad mūsų keleiviai turėtų daugiau galimybių pasirinkti kaip jie norėtų pasiekti savo atostogų šalis“, – įvardija Lietuvos oro uostų atstovas.

Nematoma kelionių pusė

Krypčių daugėja ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Kauno. Anot pašnekovo, Europos aviacijos rinka yra labai konkurencinga, tad derėtis dėl kiekvieno maršruto tenka labai ilgai. M. Jaugelavičius atskleidžia, kad dėl kai kurių krypčių teko derėtis dvejus metus, o dėl kai kurių net penkerius metus.

„Oro linijos planuoja savo sezonus iš labai anksti. Pavyzdžiui, dabar yra baigiamas ruošti kitos vasaros sezonas. Žemų kainų vežėjai, galbūt, dinamiškiau keičia savo maršrutų žemėlapius, tačiau, kaip taisyklė, tas planavimas yra labai į ateitį, nes reikia numatyti įgulas, lėktuvus. Yra tokių maršrutų, kur, galbūt, galėtų atsidaryti iš Lietuvos oro uostų, tačiau ar tai trūksta orlaivių, ar personalo, ar oro uostas į kurį skraidytų iš Lietuvos yra tiek „užkrautas“, kad net nėra laiko, kada lėktuvas galėtų papildomai nusileisti ir pakilti“, – nematomą kelionių pusę atskleidžia M. Jaugelavičius.

Keliautojai pastebi, kad kai kurių skrydžių iš Lietuvos atsisakoma. Anot Maršrutų plėtros vadybininko, kiekviena skrydžių bendrovė atidžiai stebi tiesioginius ir netiesioginius keliautojų srautus konkrečiais maršrutais. Ir net jei keliautojai mato pilną lėktuvą žmonių, o netrukus skrydžio kryptis atšaukiama, toks sprendimas gali būti pagrįstas bilieto kainos ir skrydžio atsiperkamumo analize.

„Tai yra pelno siekiančios organizacijos, ir jei konkrečiame maršrute vežėjai pelningumas nėra toks, kokio jo norėtų, tai perkelti lėktuvą į kitą rinką Europos Sąjungoje yra labai paprasta. Kitaip tariant, sentimentų kažkokioms rinkoms oro linijų bendrovės nelabai turi. Jos žiūri pelningumo ir jei „raudonuoja“ tam tiktas maršrutas, nepaisant to, kad buvo daug keleivių, kurie sumokėjo po 20 eurų už bilietą, tai nepadengia kaštų. Pelningumas yra svarbiausias faktorius, o ne skaičius, kiek keleivių keliavo konkrečiame maršrute“, – paaiškina pašnekovas.

Keliones organizuojančios įmonės pardavimų vadovas sako, kad planuoti būtina ir atostogas, ir keliones. Tik taip galimas užtikrintumas, kad tikrai skirsite laiko atostogoms ten, kur norite.

„Metus reikėtų pradėti nuo atostogų susiplanavimo – turėtume į savo kalendorių įtraukti atostogas. Nebūtinai pirkti šiuo metu. Galbūt, tai bus spontaniškas, paskutinės minutės pasirinkimas, bet turėtume galvoti apie tai, kaip mes norime ilsėtis ir kur. Nuo to prasideda visas kelionės įsivaizdavimas – ar tai aktyvus poilsis, ar daugiau pamatymas, ar tai visgi duoklė ramiam poguliui ant gulto. Nuo to priklauso ir kokybė bei pasitenkinimas kelione“, – primena K. Jarmalis.

Kokios kainos laukia keliautojų kitais metais?

„Geruoju pranašu nebūsiu. Mes matome pasaulines tendencijas, infliaciją, aviacinio kuro brangimą, maisto, paslaugų brangimą. Mažų mažiausiai infliacijos padengimo kelionių kainų augimas numatomas. Bet didelio kainų šuolio nematome kitais metais“, – pasidalija įžvalgomis „Novaturo“ atstovas.

Paskutinės minutės keliones vis dar renkasi nemažai kelionių entuziastų. K. Jarmalis pastebi, kad net suplanuotas atostogas turėję žmonės, pamatę viliojantį pasiūlymą, mielai vėl pasinaudoja proga paatostogauti. Štai vos keli paskutinės minutės bilietai į Dubajų žmones viliojo vos po 99 eurus, tad tokiems pasiūlymams, galintiems sprukti atostogų, išties sunku atsispirti.

„Prognozuoti yra sudėtinga, bet tikimės tolimesnio srautų atsigavimo. Mūsų tikslas artimesniems metams oro junglumo kokybės gerinimas – mes siekiame turėti daugiau dažnių, siekiame turėti susisiekimą su Europos aviacijos centrais ir, žinoma, šalių sostinėmis. Fokusuosinės į kokybę, o ne kiekybę. Nuo kitų metų aviacijos vasaros sezoną pradės ir „airBaltic“ skrydžiais tarp Palangos ir Amsterdamo. Amsterdame yra vienas didžiausių oro uostų, per kurį galima pasiekti visą pasaulį. Mums svarbu kokybė, kad skrydžiai būtų vykdomi ištisus metus, o ne vieną sezoną – vasaros ar žiemos, kad būtų daugiau skrydžių dažnių, kad žmonėms būtų patogiau pasirinkti ir vienu persėdimu pasiekti visą pasaulį“, – dalijasi M. Jaugelavičius.

Vilniaus oro uoste tęsiamos ir patogesnio išvykimo terminalo statybos, kurį planuojama atidaryti 2025 metų pradžioje. Numatyta ir Kauno oro uosto terminalo plėtra, kur bus diegiami naujausi skeneriai, tad nebereikės atskirai iš lagaminų ištraukti skysčių ir kompiuterių, tad keleivių patikra bus patogesnė ir spartesnė.