Darbuotojo gerovę kuria ne tik atlyginimas: kaip motyvacijos priemonę siūlo kai ką ypatingo

Įmonės pačiais įvairiausiais būdais stengiasi išlaikyti geriausius darbuotojus. Lojalumą darbovietei skatina ne tik atlyginimais, net ir motyvacinėmis kelionėmis. Kaip verslo keliones pakeitė pandemija ir kaip kinta visas turizmo sektorius?

„Ne tik verslo kelionės atsigauna po pandemijos. Apskritai turizmo sektorius šiais metais (pirmi metai po pandemijos) visiškai atsigavęs. Man pritartų ir tie žmonės, kurie šią vasarą, likus mėnesiui ar dar mažiau iki poilsio, susiorganizavo kelionę – tai buvo tikras iššūkis“, – sako „Novaturo“ pardavimo vadovas Kazimieras Jarmalis.

Tendencijos rodo, kad užsienio įmonės darbuotojams, kolektyvams stengiasi pasiūlyti tokią kelionę, kad darbą būtų galima derinti su poilsiu. Lietuvoje toks darbuotojų skatinimo modelis taip pat populiarėja. Be to, dalis žmonių, puikiai galėdami dirbti nuotoliniu būdu, apie porą savaičių gali praleisti kitoje šalyje ir laisvu laiku susipažinti su vietiniais žmonėmis, kultūra, gamta.

„Tradicinės verslo kelionės, tokios, kaip mes jas įsivaizdavome anksčiau – paroda, verslo susitikimai, konferencija, paprastai organizuojamos savaitgalį į tam tikrą miestą. Dabar, organizuodamas tokias keliones, darbdavys suteikia papildomą dieną ar dvi, kad darbuotojas galėtų išnaudoti laiką kitaip. Pandemija padarė didžiausią korekciją – mus išmokė susitikimus organizuoti nuotoliniu būdu, prieš pandemiją tai buvo retenybė, o dabar – kasdienis dalykas. Nuvykę į konferenciją ar parodą turėtume išnaudoti šalies privalumus. Kitas kelionės tipas, kuris populiarėja, tai vadinamosios darbostogos. Darbuotojai išvažiuoja dirbti kitoje aplinkoje, į kitą šalį, pažinti tos šalies kultūros, gamtos. Tokios kelionės dažniausiai trunka nuo savaitės iki dviejų. Vyksta arba pavieniai žmonės, arba iki 10–20. Retais atvejais tokiose kelionėse galime pastebėti didesnį kolektyvą. Kaip vadovas, matau privalumą, – darbuotojas, kuriam suteikta tokia galimybė, jaučiasi labiau įvertintas, labiau motyvuotas, galų gale dėkingas darbdaviui“, – apie darbo ir poilsio derinimo privalumus svečioje šalyje pasakoja K. Jarmalis.

Anot pašnekovo, verslui tokios kelionės naudingos dėl darbuotojų motyvacijos, kolektyvo subūrimo kitokioje aplinkoje.

Kolektyvines poilsio keliones kone tris dešimtmečius praktikuoja „OVC Consulting“ kompanija. Veiklos vystymo direktorė Inga Radzevičienė sako, kad tokios kelionės vyksta kartą metuose.

„Mes vieną kartą metuose turime planuotą kelionę, bendras atostogas. Tai darome 27-erius metus, nuo kompanijos įkūrimo. Jei įvardytume pernai metų patirtį, – keliavome į Juodkalniją, vyko 31 žmogus, gana didelė komanda. Tikslas – per bendrą patirtį pažinti vieniems kitus, stiprinti tarpusavio ryšį, pažinti pasirinktą šalį, miestą ir, be abejo, parsivežti gerų emocijų, kurių užtenka dar visiems metams“, – sako I. Radzevičienė.

Kelionių laikas gana ribotas, tad, pasak pašnekovės, ieškoma optimaliausio varianto, kad kuo mažiau tektų gaišti laiko skrydžiams ar pan.

„Mūsų kelionė trunka iki savaitės, įprastai 4–5 dienas. Esame priklausomi nuo savo darbų kalendoriaus, įsipareigojimų klientams, yra labai aiškus laikotarpis, kada galime vykti. Paprastai važiuojame liepos pradžioje, deriname prie Mindauginių. Vietos, kurias renkamės, nėra tolimos, kad kuo mažiau laiko sugaištume keliaudami, bet turėtume daugiau laiko pasibūti kartu“, – pašnekovė įvardija, kas diktuoja kelionės kryptį.

I. Radzevičienė sako, kad jiems pakanka turėti telefonus, tad darbai be priežiūros nelieka, jei klientams iškyla kokių skubių klausimų. Be to, jau organizuojant kelionę atliekami „namų darbai“, kad įmonės veikla nenukentėtų.

„Pati kelionė prasideda nuo strateginės sesijos, kurioje dalyvauja visi darbuotojai. Po tokios

darbingos dienos, pastrategavę dėl bendro tikslo, mes dėl bendro patyrimo tyrinėjame pasirinktą šalį ar miestą. Svarbu patiems sau, pačiai kompanijai atsakyti, koks tos kelionės tikslas, dėl ko renkamės tokį ar kitokį formatą. Iš savo patirties esame pastebėję, kad reikia atsižvelgti į darbuotojų skirtingumus, į jų poreikius, mėgstamus laisvalaikio praleidimo būdus, į fizines galimybes, ir suplanuoti kokį trečdalį kelionės laiko, o visa kita palikti savieigai. Mes matome, kad žmonės patys grupuojasi pagal interesus. Kaip parodė mūsų paskutinė išvyka į Juodkalniją, vieni susibūrė ir leidosi į aktyvų žygį – nuo 6 ryto jau kopė į kalną, kiti pasirinko ekskursiją laivu, treti liko ramiai pasibūti prie baseino. Renkantis kryptį svarbu atkreipti dėmesį ir į viešbučio vietą, į tai, kas aplinkui, kokios galimybės įvairovei užtikrinti, ir labai gerai, kai yra partnerių kurie gali išgirsti lūkesius bei padėti juos įgyvendinti“, – į ką būtina atsižvelgti, pataria I. Radzevičienė.

K. Jarmalis sako, kad paprastai keliauja apie 30-ies žmonių kolektyvai, nors teko organizuoti išvykas ir keliems šimtams įmonės darbuotojų, ir net arti tūkstančio.

„Kuo didesnė grupė, tuo didesni iššūkiai. Važiuoja grupės, kolektyvas, tai nėra giminės, šeima, taigi turbūt vienas didžiausių iššūkių yra užtikrinti atskirus kambarius su atskiromis lovomis. Kitas iššūkis – surasti viešbutį, kuris galėtų priimti itin didelę grupę. Mes matome, kad kuo didesnė grupė, tuo kelionės trukmė trumpesnė, dažniausiai bandoma derinti prie savaitgalių, kad žmonės grįžtų pirmadienį ar antradienį. Viešbučiai nesuinteresuoti išnuomoti kambarių, jei viešnagė trumpa ir dar tokiam kolektyvui, tad tai yra iššūkis. Ir galų gale lėktuvas – jei grupėje daugiau nei 180 žmonių, jie netelpa į vieną lėktuvą“, – organizacinius iššūkius atskleidžia kelionių pardavimo vadovas.