„Naujasis amžius su išmaniaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais yra labai patogus ir nuostabus, tačiau laikysenai daroma meškos paslauga. Dažniausiai telefoną laikome rankose ties krūtine, planšetę taip pat skaitome panašioje padėtyje arba pasidėję ant kelių, tad mūsų kaklas visuomet yra palenktas. Dėl netaisyklingo kaklo laikymo problemų vėliau pradeda skaudėti ne tik jį patį, bet ir nugarą, tarpumentį, juosmenį ir kojas, išsivysto laikysenos sutrikimai“, - galimų netikėtų skausmų priežastį įvardija specialistas.

Kaip tinkamai įkurti savo darbo vietą

Jis pabrėžė, kad norint išlaikyti gerą laikyseną kaklas visą laiką turi būti tiesus. Todėl pavyzdžiui, skaityti knygą ar naudotis išmaniaisiais įrenginiais A. Šalavėjus siūlo ištiesus rankas. O darbo aplinka kurti taip, kad ji būtų pritaikyta vaiko ūgiui. Besirūpinantiems šeimos narių sveikata ir taupantiems jis siūlo naudotis „augančiais“ baldais. Reguliuojamo aukščio baldai pritaikomi kiekvienam vaikui individualiai ir gali būti didinami jam augant.

„Sėdint prie kompiuterio pagrindinė taisyklė yra savo darbo aplinką sukurti taip, kad jo ekranas būtų tiesiai prieš akis. Ši padėtis vadinama ergonomiška. Galvos vaikas neturi lenkti į priekį ar atgal, kaklas turi būti stabilus. Todėl mąstant konservatyviai, geriausiai tėvams yra pirkti stacionarų kompiuterį, jį statyti ant ergonomiško stalo, o pačiam atsisėsti ant patogios ir tinkamo dydžio kėdės. Taisyklingai sėdėti ant kėdės galima išmokti vadovaujantis viena taisykle. Sėmenys turi būti maksimaliai pristumti iki pat kėdės galo, o nugara – atlošta“, - mokė A. Šalavėjus.

Anot jo, stalo aukštį svarbu sureguliuoti taip, kad dirbant rankos nebūtų per daug pakeltos arba pernelyg nuleistos, riešai ir alkūnės turi būti neutralioje padėtyje. Tokia rankų padėtis leidžia sėdėti patogiai. Per alkūnės sąnarį, kai rankos padėtos ant stalo, turėtų susidaryti 90 laipsnių kampas. Kėdės aukštis turi būti lengvai reguliuojamas ir toks, kad sėdint kojos remtųsi į grindis. Esant tinkamam kėdės aukščiui, padėjus kojas ant žemės per čiurnos sąnarį, kelius, klubo ir juosmens sąnarius susidaro 90 laipsnių kampai. Prireikus po kojomis galima padėti pakylą. Pavyzdžiui, mažesnę kėdutę. Sėdint ant kėdės, kuri neturi atramos apatinei nugaros daliai, gali kilti juosmeninės nugaros dalies skausmas, nes raumenys bus nuolat įtempti, kad išlaikytų kūną normalioje padėtyje. Kėdės atlošas turi baigtis ties kaklo pradžia. Atstumas nuo akių iki monitoriaus turėtų būti apie 70 centimetrų, nuo akių iki klaviatūros – 30–40 centimetrų.

Tačiau jis priminė, kad tokia padėtis neturėtų būti užimama ne ilgiau kaip 20–30 min. Po tiek laiko raumenys pavargsta, tad reikėtų bent trumpai pasivaikščioti.

Svarbu nepamiršti aktyviai judėti

„Kas dvidešimt minučių reikėtų pakeisti savo sėdėjimo padėti. Geriausia – atsistoti, penkias minutes pavaikščioti, ištempti kaklą. Jeigu mes sėdime labai ilgai, mūsų sėdmenys pavargsta ir raumens klampumas pakinta. Tai atsistato tik po 15-20 minučių greito ėjimo. Dirbančių sėdimą darbą žmonių sėdmenų raumenys atrofuojasi – raumuo yra pernelyg ilgai dirginamas, todėl nebemoka sėkmingai funkcionuoti. Vėliau dėl to išsikreipia nugara ir žmonėms tenka lankytis pas specialistus“, - patikino kineziterapeutas.

Anot jo, idealiausias nuo tokių bėdų apsaugantis sprendimas yra 20-ties minučių nedidelis fizinis aktyvumas. Pavyzdžiui, lengvas krosas, kurio metu širdies susitraukimų skaičius per minutę siektų nuo 150 iki 165 kartų.
A. Šalavėjus
Dirbančių sėdimą darbą žmonių sėdmenų raumenys atrofuojasi – raumuo yra pernelyg ilgai dirginamas, todėl nebemoka sėkmingai funkcionuoti. Vėliau dėl to išsikreipia nugara ir žmonėms tenka lankytis pas specialistus.

„Pati efektyviausia veikla yra bėgiojimas metant kojas atgal. Sportuojant tokiu būdu raumuo suaktyvinamas. Galima ir pasivaikščioti, tačiau einant paprastu žingsniu sėdmenys dirba tik 10 proc. O, pavyzdžiui, minant dviratį, efektyvumas yra didesnis, nors ir yra sėdima, nes atsispyrimo metu koja yra nuleidžiama atgal – šiuo metu pradeda dirbti sėdmenys“, - pasakojo A. Šalavėjus.

Jo teigimu, visą organizmą pravartu mankštinti ir plaukiojant. Tiesa, tai daryti taip pat reikia mokėti. Geriausias ir naudingiausias yra plaukimas krauliu – sieksniais. O štai, pavyzdžiui, plaukimas vadinamąja varlyte realios naudos beveik neatneša.

„Plaukimas netgi gali būti pavojingas. Pavyzdžiui, būdas kuomet galva panyra ir vėl išnyra iš vandens kenkia stuburui, nes jis yra išlenkiamas. Todėl geriau rinktis neutralias plaukimo pozicijas, kuomet stuburas yra tiesus“, - patikino specialistas.

Galvoja, kad maivosi, o iš tikro – kenčia

Jis juokauja, kad sveikų žmonių nėra, jiems tiesiog nenustatyta diagnozė, tad pataria tėvams atidžiau atkreipti dėmesį ir į vaikų įpročius.

Pasak jo, nesilankantys pas gydytojus tėvai neretai pernelyg mėgsta vadovautis nepagrįstais mitais, o tai dar labiau kenkia vaikui. Pavyzdžiui, yra tikima, kad skoliozę (stuburo išlinkimas į šoną) galima gydyti tik iki 18 metų. Pasirodo, visi laikysenos sutrikimai yra išgydomi, jei kaulai nėra suaugę dėl ilgalaikės kompresijos.

„Kai vaikai pradeda netaisyklingai sėdėti, tėvai dažniausiai galvoja, kad tai tėra įprotis ar vaikas paprasčiausiai maivosi. Tačiau tyrimai rodo, kad įprotis atsiranda dėl antalginės padėties, kuomet vaikui sąnariai yra mažiausiai apkraunami. Vadinasi, jei jis sėdi ar vaikšto netaisyklingai, jo organizme yra kažkoks sutrikimas, dėl kurio atsiranda tokia padėtis. Tad tėvai dažniausiai labai vėlai atveda vaiką tikrintis laikysenos, plokščiapėdystės ar koreguoti stovėsenos – tai daroma jau tuomet, kai pradeda formuotis kupra. Bent kartą į metus reikia nueiti pas kineziterapeutą ar šeimos gydytoją, kurie galėtų patikrinti laikyseną“, - patarė specialistas.