Vartojimo tendencijas tiriančios kompanijos „AC Nielsen“ Prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius pasakojo, pastaruoju metu pastebintis nišinio verslo augimą. Ypač ryškiai tai matoma greito apyvartumo prekių rinkoje.
„Nišinis vartojimas pasižymi nedideliu vartotojų skaičiumi, bet ypatingai dideliu šių vartotojų lojalumu. Jeigu kalbame apie nišinį vartojimą, tai dažniausiai kalbame apie išskirtinius, unikalius todėl ir brangesnius produktus. Paprastai nišinės prekės ar paslaugos nėra plačiai paplitusios, jų distribucija yra ribota ir koncentruota didmiesčių centruose, kur susitelkę aukštesnes pajamas turintys pirkėjai“, - pasakojo A. Urbonavičius.
Tačiau, anot jo, čia savą nišą gali rasti ir regionai. Nors jis nėra tikras dėl to, ar regionai yra idealiausia vieta produktų pardavinėjimui, bet mano, kad juose galima patogiai užsiimti gamyba.
„Regionuose padėtis išties sudėtinga, nes ten likę mažai aukštą perkamąją galią turinčių klientų. Turbūt sėkmingo nišinio verslo formulė būtų tokia – gaminti regionuose, o parduoti didmiesčiuose. Regionuose žmonės turi mažesnes pajamas, yra didesnė bedarbystė, todėl žmonės nelinkę pirkti „premium“ segmento produktų ar paslaugų, dažniausiai orientuojamasi į žemesnių kainų segmentą, o paslaugos tiesiog nereikalingos, nes žmonės taupydami linkę patys daryti viską savomis rankomis“, - įsitikinęs A. Urbonavičius.
Gaminti – rajone, parduoti – mieste
Su tuo linkęs sutikti ir nišinį verslą Vilniuje įkūręs Edgaras Presas. Jis kartu su seserimi Erika Prasauskiene pardavinėja Amerikoje itin populiarius becukrius guminukus iš vaisių ir jų produktų, kuriuos gamina įmonė „Berryco“.
„Lietuvoje gamybos verslas nėra labai plačiai paplitęs, dažnai girdima kalbų apie šios srities verslo skatinimą, todėl pagalvojome, kad būtų šaunu pradėti kurti savo verslą. Tiesa, ne viskas buvo taip lengva, kaip pasirodė iš pirmo žvilgsnio. Nuo idėjos sumanymo iki įgyvendinimo praėjo beveik metai, - pasakoja E. Presas.
„Mūsų produktas yra unikalus, nes tokios kategorijos produktų Lietuvoje daugiau nėra arba jie yra dar labiau nišiniai nei mes – prekiauja savo produkcija tik mažose gurmanų parduotuvėlėse. Būti pirmam iš vienos pusės yra gerai, nes turi išskirtinumą, bet iš kitos pusės tai yra labai sunku. Reikia praminti naujus kelius. Kadangi tai visiškai naujas produktas, sunku komunikuoti“, - pagrindines problemas, su kuriomis tenka susidurti jų verslui įvardijo E. Presas.
Jis tikina tikrai išdrįsiantis tokį verslą kurti bet kuriame regione. Tiesa, tai padaryti dabar trukdo ne verslo perspektyvos, o asmeninės aplinkybės.
„Manau, kad gamybinio verslo atstovams regionuose yra netgi paprasčiau – galima lengviau rasti patalpas, darbuotojus. Tačiau, kadangi mes patys esame vilniečiai, pagalvojome, kad išsikraustyti yra pernelyg sudėtinga. Norintieji kurti verslą ir neturintys didelių pradinių investicijų kaip tik turėtų pradėti steigti nišinį verslą. Praktiškai visos populiaresnės kategorijos yra užpildytos ir konkurencija ten yra labai arši ir sudėtinga, o štai kuriant nišinį verslą galima iš naujo prisivilioti vartotojus“, - įsitikinęs E. Presas.
Verslui pradėti guminukų gamintojai pasinaudojo ES socialinio fondo parama. „Investicijų ir verslo garantijų“ (INVEGA) priemonės verslumo skatinimui tikslas – sudaryti sąlygas labai mažoms ir mažoms įmonėms, fiziniams asmenims pradėti savo verslą, taip pat socialinėms įmonėms plėtoti savo verslą, naudojantis finansų inžinerijos priemone, tuo skatinant verslumą ir savarankišką užimtumą bei naujų darbo vietų kūrimą. Priemonės įgyvendinimas (paskolų teikimas ir dalinis paskolų palūkanų kompensavimas, subsidijos darbuotojų darbo užmokesčiui) yra derinamas su pradedančiųjų verslą mokymu ir konsultavimu, pagalba rengiant bei įgyvendinant verslo planus. Mažos įmonės bei verslininkai (fiziniai asmenys, dirbantys pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą), registruoti ir veikiantys ne ilgiau nei vienerius metus, taip pat socialinės įmonės, plėtojančios verslą, gali kreiptis dėl paskolos iki 86 tūkst. litų. Paskolos gavėjui netaikomi jokie administravimo mokesčiai.
Verslo kryptį teko keisti
Jam antrino ir „Wakerepublic“ direktorius Antanas Sysas, kuris kartu su partneriu gamina įrangą vandenlenčių ir sniego parkams. Tiesa, pradžioje verslo įkūrimo pradžioje idėja buvo kitokia, tačiau bėgant laikui ją teko kiek pakoreguoti.
„Mes buvome pirmieji, kurie atvedė šį sportą į Lietuvą prieš keturis metus. Tuo metu mūsų vizija buvo atidaryti pirmąjį kabelių parką, tačiau po poros metų nusprendėme tapti tokios įrangos gamintojais. Pamatėme, kad taip galime uždirbti daugiau“, - pasakojo A. Sysas.
„Tuo pačiu auga ir verslas susijęs su kabelių parkų įrengimu, gamyba, valdymu ir įrangos gamybą. Savų vartotojų nėra sunku surasti ir Lietuvoje. Nors nuo pasaulio šio sporto nišoje atsiliekame kokiais trimis metais, turime trumpą sezoną ir tik kelias vietas, kur galima plaukioti su tokiais kabeliais, susidomėjimas auga. Tikslinė auditorija labai stipriai auga, šie metai bus tie metai, kai augimas bus tris ar keturis kartus didesnis“, - spėja verslininkas.
Nors jo verslo niša nėra didelė, tame jis mato privalumą – visi vieni kitus pažįsta, todėl atsiranda pasitikėjimas paslaugomis.
Verslumą regionuose atgaivins antimonopolinė politika ir liberalumas
„Geras nišinių verslų pavyzdys būtų taip vadinamuose „kurortiniuose” rajonuose Molėtuose, Švenčionyse, Ignalinoje teikiamos paslaugos vasarnamius turintiems žmonėms. Šiuose rajonuose siūlomos įvairiausios paslaugos miestiečiams – nuo vejos priežiūros, smulkaus remonto darbų iki sodybos paruošimo žiemai. Tokios paslaugos turi didelę paklausą, jų trūksta, jos yra brangesnės nei, pavyzdžiui, Vilniuje, todėl gali būti vadinamos nišinėmis. Verslo pasirinkimas priklauso nuo regiono specifikos ir geografinės padėties“, - patikino A. Urbonavičius.
Pasak jo, didžiausia bėda kyla ne dėl tinkamos verslo idėjos pasirinkimo, o dėl vyraujančių mitų.
„Lietuviai bijo pradėti savo verslą dėl per didelės kontrolės ir biurokratijos, jie nenori rizikuoti, todėl arba emigruoja, arba gyvena iš pašalpų. Smulkaus verslo drastiška liberalizavimo strategija bei antimonopolinė valstybės politika, mano manymu, yra vienintelis būdas atgaivinti verslumą Lietuvos regionuose“, - įsitikinęs A. Urbonavičius.
