Svarbiausias tėvų darbas, kurį privalu atlikti kuo greičiau

Prasidėjus mokslo metams tėvai skuba į parduotuves, kur į krepšelius krauna mokyklines prekes. Tačiau ugdymo srities specialistai patikina, kad prieš mokslo metus svarbiausia ne apkrauti vaiką naujais pirkiniais, o jį psichologiškai paruošti mokyklai.

Su tuo sutinka ir Kupiškio Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos psichologė Kristina Jackevičienė. Anot jos, tėvų padrąsinimas, dėmesys ir dalyvavimas mokyklos gyvenime teigiamai veikia vaiko pasitikėjimą savimi, santykius su bendramoksliais, pasiekimus ir požiūrį į mokyklą, norą mokytis.

„Vaikui lengviau adaptuotis mokykloje, kai namų ir mokyklos reikalavimai yra panašūs, kai tėvai palankiai nusiteikę mokyklos, mokytojų atžvilgiu, domisi, aktyviai dalyvauja mokyklos gyvenime. Mokymosi procesui reikia daug pastangų ir valios. Jau namuose tėvai galėtų vaiką skatinti darbą padaryti iki galo, kad jį atlikęs jaustų pasitenkinimą, padėti vaikui „išgyventi“ susidūrus su nesėkmėmis, patikinti kad sunkumai yra laikinas dalykas. Mokyti spręsti problemas, nebijoti suklysti, aiškinti, kad klaidos yra patirties šaltinis, iš jų pasimokome“, – patikino psichologė.

Kokiam vaikui mokykloje lengviau?

Ji pripažino, kad sugrįžęs į mokyklą vaikas patiria tam tikrą šoką. Vaikui reikia susitaikyti, kad daugelį dalykų tenka daryti ne todėl kad nori, o todėl, kad tai padaryti tiesiog reikia.

„Mokykloje galioja principas –„pirmiausia pamokos, paskui žaidimai“. Lengviau prie to priprasti būna tiems, kurie namuose turi jų amžiui tinkančių pareigų, darbų, kuriuos atlikę gali užsiimti mėgstama veikla. Gerai, kai vaikai yra pratę susitvarkyti savo kambarį, prižiūri augintinį, išneša šiukšles, išplauna indus, nupjauna veją, atlieka kitus pavestus tėvų darbelius, paskaito knygą, o po to žaidžia kompiuteriu, bėga padūkti į kiemą, bendrauja su draugais ir kitaip pramogauja. Namuose pratinami vaikai išklausyti kalbantį žmogų, geriau supranta mokytojo aiškinimą, nurodymus, sklandžiau bendrauja su įvairaus amžiaus žmonėmis“, – į ką dėmesį ruošdami vaiką mokyklai turėtų atkreipti tėvai, pasakojo psichologė.

Mokykloje taip pat svarbūs atitinkantys amžių pažintiniai gebėjimai, išlavėjusi kalba, koordinuotas judėjimas, savęs suvokimas ir savigarba, savitvarkos įgūdžiai, savikontrolė, susivaldymas, bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai. Tad K. Jackevičienė pripažįsta pritarianti mąstymui vaiką mokyklai ruošti nuo pat gimimo. Minėtus įgūdžius jis lavinasi ir pats – visus augimo ir vystymosi metus, namuose, darželyje, priešmokyklinėje grupėje.

Pasiruošimo darbų yra ir daugiau

„Gerai, kai namų aplinka turtinga, kai yra knygų, vaikai turi galimybę pakeliauti, kad ir po artimiausias apylinkes, tyrinėti, gyvai bendrauti su tėvais, kitais artimaisiais, kurie pastebi besiskleidžiančius vaikų interesus, atkreipia dėmesį į ryškėjančius jų gebėjimus, padeda „ieškoti vietos po saule““, – tėvų indėlį į mokymosi procesą pabrėžė specialistė.

Tiesa, ji pripažino, kad nereikėtų pamiršti prieš mokyklą vaiką jai paruošti ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai – pratinti prie greit besikeisiančios dienotvarkės, patikrinti sveikatą, pasirūpinti tinkama mokymosi aplinka namuose.

Švietimo ir mokslo ministerija

Lietuvos mokyklose įgyvendintas projektas ,,T klasė”, finansuotas ES struktūrinių fondų ir LR biudžeto lėšomis, skatino aktyvesnį tėvų dalyvavimą mokyklos gyvenime ir neformalioje ugdymo veikloje. Jo metu tėvai mokyklose vedė pamokas mokiniams, rengė ekskursijas, supažindino su savo profesijomis.

„Tėvai neturėtų pamiršti, kad pradėjus eiti į mokyklą labai svarbu vaikui patikrinti sveikatą, pasižiūrėti, ar jis neišaugo mokyklinės uniformos, sportinės aprangos. Taip pat svarbu būtų kiek iš anksčiau pasirūpinti ir tinkama mokymuisi aplinka namuose. Pažiūrėti ar stalas ir kėdė „neišaugti“, ko trūksta, ką galima būtų atnaujinti, papildyti, ko atsisakyti. Šių rūpesčių nepalikus paskutinei dienai vaikai turės laiko pasidžiaugti naujais daiktais, pradės apsiprasti su mokykla, formuosis tinkamas nusiteikimas.

Vaiką reikia pratinti atitinkamu laiku eiti miegoti, keltis, pusryčiauti, pietauti, vakarieniauti. Taip pat svarbu, kad vaikas žinotų saugiausią kelią į mokyklą, būtų įpratęs saugiai elgtis gatvėje. Nepamirštų fizinės veiklos, judėjimo, pabuvimo gryname ore, tai padeda atpalaiduoti kūną po įtemptos veiklos. Taip vaikas bus linksmesnis, norės eiti į mokyklą, lengviau joje prisitaikys. Gera, aiški dienotvarkė ramina, padeda sutvarkyti iškylančias nedideles elgesio ir emocines problemas“, – paaiškino psichologė.