„Žmogus bet kuriame Lietuvos mieste ir miestelyje netoli savo namų turėtų turėti galimybę išeitį į lauką ir pasportuoti. Todėl aš noriu sukurti tokias sąlygas – tiek vyrams, tiek moterims, tiek suaugusiems, teik paaugliams, nepriklausomai nuo to, koks jų tikslas, nes vienam reikia antsvorio atsikratyti, antram mankštą padaryti, o trečiam raumenis paauginti“, – DELFI sakė T. Šimaitis.
Sporto salę Vingio parke jis vadina reprezentacine. Čia daug štangų, svarmenų, suoliukų atsilenkimams daryti ar svoriams kilnoti, skersinių.
„Šiandien šitoje aikštelėje yra visi įrenginiai, kurie reikalingi sportuoti tik gal daugiau į kultūrizmo pusę. Dar bus kūjo daužymo įrengimas, kikbokso kriaušių, įtaisų atsilenkimams, laiptelių“, - vardijo T. Šimaitis, pridurdamas, jog čia ateinantiems vyrams aktualiau stiprinti ir didinti raumenyną, o moterims – dailinti figūrą.
Aikštelių planai
„Vilniuje turėtų atsirasti apie 15 naujų aikštelių: Karoliniškėse, Pašilaičiuose, Baltupiuose, Pilaitėje, Lazdynuose, Užupyje, Naujamiestyje, Antakalnyje, Žirmūnuose, Perkūnkiemyje, Santariškėse, kur gyvena jaunesnės šeimos ir aktualesnis sportas. Būtų gerai iš pradžių nors po vieną suoliuką įrengti, kur galima gulint ant nugaros kiloti bent 2-3 svorių štangas“, - planais dalijosi T. Šimaitis.
Sporto entuziastus jis kvies jungtis į asociaciją ir prie aikštelių įrengimo prisidėti simboliniu nario mokesčiu bei savanoriškai mokamomis lėšomis.
„Reguliariai sportuojantys žmonės ir dabar prisideda prie Vingio parko aikštelės palaikymo. Jau yra apie 140 prie šio reikalo prisidėjusių žmonių: pripirko įrankių, medžiagų, žaliavų”, - pasidžiaugė T. Šimaitis, naujųjų aikštelių įrenginius planuojantis dažyti Lietuvos vėliavos spalvomis ir taip ugdyti jaunimo pilietiškumą.
Valentinas: noriu 80-metį sutikti trasoje
Į sporto salę Vingio parke užsukantis Valentinas Deviatnikovas - septintoje dešimtyje, tačiau sako nė karto neturėjęs nedarbingumo lapelio.
Sausio mėnesį dalyvavo bėgime Gyvybės ir mirties keliu, balandžio mėnesį Kaune bėgo 21 kilometro pusmaratonį, gegužę – tokį pat atstumą Trakuose. Rugsėjį planuoja maratoną Vilniuje: dar nė vieno nepraleido.
„Tam, kad galėčiau įveikti distancijas – nuolat bėgu. Tačiau ne tam, kad greit nubėgčiau, o tam, kad bėgčiau ilgai. Todėl Trakuose, kai mane aplenkė 29 metų kaimynas ir ragino paskubėti, pasakiau, kad noriu ilgai bėgti, savo 80-metį pasitikti trasoje“, - juokėsi Valentinas.
Vilnietis įsitikinęs, kad kūno kultūra žmogui reikia užsiiminėti tiek, kiek tai malonu. „Jei tau norisi bėgti – bėk. Jei pradeda ką nors skaudėti – paėjėk. Bet koks judėjimas yra gerai. Tik nereikia persistengti“, - įsitikinęs DELFI pašnekovas.
Svarstantiems, kokią sporto šaką pasirinkti, Valentinas primena, jog bėgimas – pats pigiausias sportas. Tereikia nusipirkti bėgimo batelius.
„Tiesa, šitie brangūs, pagaminti specialiai mano kojai, kainavo šimtą eurų. Bet aš saugau sąnarius: žiūrėkit, kokios mano kojos“, - rodo į sporto salę po atviru dangumi pasportuoti atbėgęs vyras.
Viešuoju transportu Valentinas važiuoja tik išimtinais atvejais, nesinaudoja ir liftais. „Įsivaizduojate, kiek pinigų galima sutaupyti vaikštant – per metus gerai sportinei aprangai tikrai užtektų“, – garantuotas vilnietis.
Pataria ne radijo klausytis, o gamtos ir savęs
Tik pradėjusiems bėgti jis pataria neskubėti, iš pradžių kokius 3-4 kilometrus sparčiau paėjėti, kad išprakaituotų. Valentino žodžiais, po bėgiojimo nusiprausus po dušu, nuplaunama visa negera energija.
„Jei dažniau vaikščiosite, išsyk pajusite, kad ateina genealiausios mintys“, – pabrėžė vilnietis, ypač mėgstantis bėgti Vingio parko takeliu, kuris veda palei pat upę.
„Tik nesidėkite ausinių! Ne radijo ar muzikos klausykite, o savo organizmo. Pavasarį bėgdamas matai, kaip skleidžiasi lapeliai, bunda gamta. Vingio parkas yra Dievo dovana – pagalvokite, vienoje iš Europos Sąjungos sostinių, miesto centre yra tikras nuostabus miškas“, – džiaugėsi bėgikas.
Pasak jo, krosiukas valo ne tik paviršinės organizmo sistemos: „ilgai bėgant organizmas pardeda valytis iš vidaus, išmeti tai, kas nereikalinga, o kai išsivalo kraujagyslės, mažėja kraujo spaudimas“.
Anūkams draudžia žiūrėti varžybas
V. Deviatnikovas žavisi žmonėmis, kurie įkūrė sporto salę Vingio parke ir rūpinasi, kad kiti turėtų kur ir kuo mankštintis.
O štai apie profesionalų sportą vilnietis ne kokios nuomonės: „Tai – klaikus biznis, kur išeikvojama žmogaus energija, jis išsunkiamas, o sporto funkcionieriai iš to uždirba didžiausius pinigus. Tam, kad pateisintų tokį žiaurų savo elgesį, jie pritraukia politikus, prisidengdami patriotiškumu: va, žiūrėkite, mūsų sportininkai garsina Lietuvą. Tačiau niekas nepagalvoja, gal tas garsinimas yra per brangus ir mums tokio nereikia?“
Vilniečio nuomone, kur kas plačiau Lietuva išgarsėtų, jei žmonės rūpintųsi sveikata ir judėtų. Tada ištuštėtų poliklinikos ir gydytojai važiuotų svetur ieškoti darbo, nes nebebūtų tiek daug ligonių.
„Įsivaizduokite, nebūtų tiek daug psichikos sutrikimų, savižudybių – va, koks būtų Lietuvos garsinimas! Aš savo anūkams apskritai draudžiu per televiziją žiūrėti varžybas. Sakau, kad geriau eitų su manimi užsiiminėti kūno kultūra. Ką vaikai, žiūrėdami tas krepšinio varžybas, mato – dėjimą iš viršaus ir alų, dėjimą iš viršaus ir alų. Koks gali būti sporto žiūrėjimas aludėse?“, - nesuprantama Valentinui.
Broliai atrado aikštelę
Vingio sporto salėje sutiktas Denisas Tretjakovas pasakojo, kad visą mėnesį su broliu Maksimu kasdien po Vingio parką važinėjo dviračiais, o prieš tris dienas nusprendė pradėti treniruotis aikštelėje.
Maksimui labiausiai patinka kiloti štangas. Sunkesnes truputį prilaiko brolis.
Baigęs 10 klasių devyniolikmetis Denisas pradėjo dirbti kelių darbininku. Sako, kad fiziškai sunkus darbas, reikia daug jėgos, todėl laisvalaikiu pradėjo sportuoti: „Kad nebūtų taip: ateini po darbo namo, griūni į lovą ir miegi“.
Kaip sportuoti, kad numestas svoris negrįžtų
Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje Sporto salė Vingio parke sveiko gyvenimo būdo entuziastai dalijasi ne tik planais, bet ir patirtimi. Vienas aktualesnių klausimų – kūno formos.
Asmeniniu treneriu dirbančio T. Šimaičio klausėme, kaip sportuoti, kad numestas svoris negrįžtų ir sulaukėme paprasto atsakymo: numestas svoris negrįžta, jei sportuoji su džiaugsmu.
„Vienas iš daugiausiai pasiekusių mano mokinių – vyrukas. Jam išaiškinau esmę apie mitybą ir ką konkrečiai jam reikia pakeisti, sudariau treniruočių programą ir pravedžiau kelias treniruotes. Vėliau dar truputį prižiūrėjau, kaip pačiam sekasi sportuoti. Taigi, per kelis mėnesius jis numetė 8 kg antsvorio, o paskui jau pats vienas sportuodamas per žiemą ir dalį pavasario numetė dar 12 kg. Dabar jis - atletiškas vyrukas, į kurį pasižiūrėjus net nepagalvotum, kad neseniai buvo nutukęs“, - džiaugėsi T. Šimaitis.
Aikštelių tinklą planuojantis plėsti treneris mano, jog asociacijos nario mokestis neturėtų viršyti 50 litų už kalendorinius metus.
„Nors tai - simboliniai pinigai, bet už juos jau galima kažką pagaminti ir žmonės žinos apytiksliai, kiek viskas kainuoja. Simbolinė kaina, manau, taip pat pritrauks daugiau žmonių pasportuoti, nes ne visi gali sau leisti mokėti už brangius užsiėmimus tradiciniame sporto klube“, - mano T. Šimaitis.
