Tokiomis aplinkybėmis dera rimtai pajudėti: greitai pavaikščioti, pabėgioti, pasivažinėti dviračiu. Nebūtina tapti sporto klubo nariu – fizine veikla gali tapti net toks neformalus užsiėmimas kaip pasivaikščiojimas su šuniu ar spontaniška šokių sesija namuose klausantis mėgiamos muzikos.
Ekspertai pataria, kad mums beveik kasdien būtina šiek tiek pasportuoti bent po 30 minučių. Tam priežasčių tikrai pakanka. Sportas pagerina savijautą ir sumažina stresą, be to, taip atpalaiduojami įsitempę raumenys ir geriau miegama.
Sportuojant į kraujotaką pakanka endorfinai, dėl kurių atsipalaiduojama ir jaučiamasi geriau. Taigi sportas padeda kovoti su depresija ir nerimu. Taip pat sportas padeda išlaikyti figūrą ir mažina tikimybę susirgti širdies ligomis, tapti insulto auka, susirgti diabetu, skųstis padidėjusiu kraujospūdžiu ar nugaros skausmais. Apibendrinant, galima drąsiai teigti, kad sportuojantys žmonės geriau geba tvarkytis su ilgalaikėmis streso pasekmėmis.
Ką rinktis?
Vaikščiojimas, bėgiojimas, plaukimas, dviračiai, šokiai, aerobikos pamokos ar sportavimas žiūrint DVD – visai tai yra puikūs fizinės apkrovos būdai. Jei pasirinksite kažką, kas jums patinka, tai nesijaus kaip prievolė.
Jei bijote rutinos, keiskite veiklą. Tarkim, jei dažniausiai sportuojate patalpoje, galite pamėginti išeiti į lauką.
Fizinis aktyvumas turi teikti jums malonumą. Bus sunku sportuoti, jei tai jums nepatinka. Jei sportuosite su draugu, taip bus daugiau įkvėpimo nesiliauti. Išmėginkite tokią veiklą, kuri neatrodo kaip sportas – važinėkitės riedučiais arba iškelkite aitvarą.
Liaukitės išsisukinėti!
Jei vis išsisukinėjate, susirašykite galimas priežastis ir papunkčiui pagalvokite apie jas. Galbūt sakote: neturiu pinigų ar laiko; nesu sportiškas, man niekada nesisekė sportas; man nepatinka sportuoti; esu per senas, pavargęs, turiu viršsvorio, nepatenkintas savo kūnu; netoli manęs nėra kur tuo užsiimti; man nerūpi.
Bet juk sportuoti nebūtina sporto klube ar ant bėgimo takelio. Bet kas gali sportuoti tam neišleidžiant nė cento, neišeinant iš namų ar neturint ypatingų gebėjimų. Ir visiems nuo to tik pakyla nuotaika. Tik nepamirškite apšilti ir atvėsti – taip išvengsite traumų.
Pasivaikščiokite
Net ir nesportiški žmonės geba skirti šiek tiek laiko pasivaikščiojimui. Jei pastoviai vaikščiosite, tai taps veiksminga sporto forma. Už tai nereikia mokėti, stiprėja širdis, plaučiai, kojos. Vaikščiojimas taip pat padeda išvengti osteoporozės, sumažina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, padeda kovoti su diabetu, jei nuolatos vaikščiojame, tampame lankstesni.
Kasdien pavaikščioti po 30 minučių tikrai nėra sudėtinga – galite pėstute nukeliauti dalį maršruto į darbą, pavaikščioti per pietų pertrauką ir dar šiek tiek vakare. Kai pasijausite tvirčiau, galbūt kils mintis pabėgioti.
Vietoje lifto pasirinkus laiptus, netrukus įprasite ir tai taps rutina.
Joga
Dėl jogos mažėja streso, sustiprėja organizmas, kūnas tampa lankstesnis, pagerėja koordinacija, medžiagų apykaita ir laikysena. Joga net praretina astmos priepuolius.
Joga mus pasiekė iš Indijos, kur ja užsiimama daugiau nei 5000 metų. Pats žodis reiškia sąjungą, o joga atsirado siekiant sukurti harmoniją tarp žmogaus sielos ir aplinkos. Šiandien dauguma jogą praktikuojančių žmonių pasitelkia ją tam, kad apjungus kūną ir protą padaugėtų ramybės ir atsipalaidavimo. Jogoje naudojamos tempimą skatinančios pozos, kvėpavimas, meditacija – taip nurimsta protas ir kūnas.
Esama daugybės jogos rūšių, bet Vakaruose labiausiai išplito Hatha joga. Tai asanų (fizinių pratimų ir pozų), pranajamų (kvėpavimo technikos) ir meditacijos kombinacija.
Apie jogą sužinoti galite iš daugybės knygų ir video, bet pradžiai geriausia užsirašyti į užsiėmimus su patyrusiu instruktoriumi.
Tai Chi
Tai rytų kovos menų rūšis, kuri sumažina stresą, stiprina kūną ir didina lankstumą. Tai Chi remiasi kinų daoizmo filosofija, o buvo išrasta sveikatingumo, gynybos ir dvasinės raidos tikslais. Jos pagrindas – eilė ramių judesių ir kvėpavimo pratimų, leidžiančių patirti meditacinę būklę.
Esmė tame, kad šios technikos paskatina chi (gyvybės) tėkmę per organizmą ir pašalina kliūtis kūne bei aplinkoje, neleidžiančias šiai energijai atsiskleisti. Pasitelkiant koncentraciją, koordinuotą kvėpavimą ir lėtus, plastiškus judesius, Tai Chi siekia pagerinti bendrą savijautą.
Neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad Tai Chi padeda fiziologijai ir psichologijai, o chroniškomis ligomis sergantys žmonės sako, kad dėl jos pagerėja lygsvara, lankstumas, širdies veikla. Tai Chi dabar praktikuojama visame pasaulyje. Kaip ir jogos, Tai Chi geriausia mokytis su patyrusiais instruktoriais.
