Daug laiko lenktynių trasoje praleidęs S. Brundza, dabar einantis Vilniaus mero visuomeninio patarėjo saugaus eismo klausimais pareigas, sako, kad gatvę, kurioje netrūksta adrenalino nestokojančių vairuotojų, ir lenktynių trasą lyginantys stipriai klysta, nes „lenktynėse chuliganizmo nėra. (...) O čia daugiau džiunglės kažkokios“.

Pašnekovą labiausiai erzina posūkių nerodantys, taip pat chuliganiškai besielgiantys, nepraleidžiantys iš šalutinės gatvės išvažiuojančių automobilių vairuotojai. Nors jų kultūra pamažu kyla, tačiau, pasak jo, iki tobulumo dar labai toli.

Taip pat S. Brundza kritikos negaili ir dailiosios lyties vairuotojoms. Jį labiausiai piktina tai, kad moterys prie vairo sugeba atlikti ir kitus darbus, pavyzdžiui, kalbėti telefonu. „Visada girdavau moteris, bet paskutiniu metu man teko pamatyti, kai vairuojančios moterys kalba mobiliuoju telefonu. Tada jos nepastebi, kas vyksta kelyje. Jos gali netikėtai persirikiuoti tau prieš nosį, nors jos eilė yra tuščia. Manau, kad jos važiuotų daug saugiau, jeigu mažiau kalbėtų telefonu“, - DELFI kalbėjo buvęs lenktynininkas.

Jo įsitikinimu, pavojingiausiai vairuoja jaunimas. Pašnekovo teigimu, vien tik vairavimo mokykloje gautų įgūdžių jaunimui neužtenka, todėl reikalingi specialūs saugaus eismo centrai, kuriuose jauni vairuotojai sužinotų, kaip elgtis kritinėje situacijoje. S. Brundzos žodžiais, tokiuose centruose daug kas apsilankytų ir savanoriškai.

Stasys Brundza
Buvusio lenktynininko manymu, Lietuvos keliuose patruliai dirba efektyviai, tačiau sostinės gatvėse jų trūksta. Pašnekovas pastebėjo, kad ryte ir pavakare, kai Vilniuje eismas būna intensyviausias, kelių patruliai turėtų jį reguliuoti. Esą tokiu atveju pastebimai sumažėtų spūsčių – nebūtų užkemšamos sankryžos, kiltų mažiau problemų norint įvažiuoti į žiedus. „Vilniaus kelių policijos patrulių mes nelabai matome. Sako, kad nėra benzino, bet galima išvažiuoti su mikriuku, pavyzdžiui. Matyt, trūksta atsakingo požiūrio“, - tęsė Vilniaus mero visuomeninis patarėjas.

Kaip teigė pašnekovas, Vilniuje prie saugaus eismo užtikrinimo nemažai gali prisidėti ir stacionarūs greičio matuokliai. Tiesa, šiuo metu jų gerokai sumažėjo, nes savivaldybė teigia neturinti lėšų pratęsti pernai gruodžio pabaigoje pasibaigusią sutartį su kompanija „Urbico“. Pusė iš greitį viršijusių vairuotojų surinktos pinigų sumos atitekdavo valstybės biudžetui, kita pusė likdavo savivaldybei.

Tačiau S. Brundzos teigimu, visi iš greitį viršijusių vairuotojų surinkti pinigai turėtų atitekti savivaldybei, kuri juos investuotų į saugaus eismo gerinimą.

Stasys Brundza
Visada girdavau moteris, bet paskutiniu metu man teko pamatyti, kai vairuojančios moterys kalba mobiliuoju telefonu. Tada jos nepastebi, kas vyksta kelyje. Jos gali netikėtai persirikiuoti tau prieš nosį, nors jos eilė yra tuščia.
Taip pat pašnekovas linkęs manyti, kad baudos balų kaupimo sistemos grąžinimas Lietuvoje duotų apčiuopiamos naudos. Jo teigimu, kai kuriems vairuotojams sumokėti baudą už rimtus KET pažeidimus nėra sudėtinga, todėl jie nusižengia nuolat. Tačiau įvedus šią sistemą, tokie vairuotojai, nenorėdami prarasti vairuotojo pažymėjimo, būtų priversti elgtis atsargiau. „Vokietijoje automobilių daug daugiau, bet vokiečiai sugeba elektronikos amžiuje susitvarkyti su balų sistema. Pas mus jos buvo atsisakyta, nes sunku administruoti. Iš vienos pusės, tai – geras dalykas, nes vairuotojus tai drausmina. Kita vertus, kai radaras nufotografuoja, baudą moka automobilio savininkas. Tada tai lyg ir netenka prasmės. Vis dėlto mano supratimu, ta sistema prisidėtų prie saugumo didinimo“, - tikino buvęs lenktynininkas.

S. Brundza sostinės vairuotojams turi gerų žinių – dalis Vilniui Vyriausybės skirtų lėšų už miesto parengimą Lietuvos pirmininkavimui ES atiteks saugaus eismo gerinimui. „Tai daugiau lies tas vietas, kur važinės miesto svečiai. Todėl ten, kur didžiausias eismo intensyvumas, jo sąlygos turėtų pagerėti“, - teigė pašnekovas.