aA
Stojančiųjų į universitetus atranka kitais metais bus kiek sudėtingesnė. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo pakelti stojamąjį balą – vietoje 3 taikyti 4. Tokiais pokyčiais siekiama užtikrinti, kad universitetus pasiektų gerai pasirengę studentai, o tuo pačiu būtų keliama ir studijų kokybė. Ką apie tokius pokyčius mano universitetų atstovai ir studentai?
Vilniaus universitetas
© DELFI / Tomas Vinickas

ŠMM viceministras Giedrius Viliūnas įsitikinęs, kad studijų kokybė priklauso ir nuo gerai pasiruošusių studentų. Jo manymu, nauja stojamojo balo vertė atspindi normalų studento pasirengimo studijoms universitete lygį.

„Jeigu studentai nėra dorai išmokę gimnazijos kurso, universitetas turi viską kartoti užuot atlikęs savo tikrąją misiją. Jei įsivaizduotume 10 balų skalę, vargu ar sakytume, kad penketais besimokantis žmogus yra labai gerai pasiruošęs. Todėl nubrėžiame ribą – stojamasis balas „4“ dešimtbalėje sistemoje atitinka šešetą“, – aiškina G. Viliūnas.

„Minimalus stojamasis balas buvo įvestas dar užpernai, praeitais metais buvo padidintas, o šiemet siekiame jį dar šiek tiek padidinti. Tikimės, kad tai užtikrins geresnę studijų kokybę ir į aukštąsias mokyklas stos tik gerai pasiruošę abiturientai“, – teigia pašnekovas.

Giedrius Viliūnas
Giedrius Viliūnas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vilniaus universiteto (VU) studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas sutinka, kad viena iš daugybės aukštos studijų kokybės prielaidų yra priimamų į universitetus studentų pasirengimas.

„Akivaizdu, kad aukštasis išsilavinimas reikalauja stipresnio pasirengimo nei koleginis ar profesinis išsilavinimas. Todėl VU siekį didinti minimalią priėmimo kartelę iki 4 balų palaiko, nes tai – nors ir smulkus, tačiau pozityvus žingsnis studijų kokybės gerinimo link“, – įsitikinęs jis.

Anot pašnekovo, aukštojo mokslo finansavimo sistema šiandien lemia paradoksalią situaciją, kuomet kokybės siekianti aukštoji mokykla priimdama mažesnį, bet gabesnių abiturientų skaičių, gauna mažesnį finansavimą. Vis dėlto, jis pastebi, kad siūlomi pokyčiai yra nukreipti į aukštojo mokslo išsilavinimo prestižo didinimą, o šiems siekiams VU pritaria.

Siūlomi nauji stojamojo balo reikalavimai neatrodo dideli

Kauno technologijos universiteto (KTU) laikinosios rektorės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, didesnis minimalus stojamasis balas reikštų, kad būsimieji studentai į universitetą ateitų geriau pasirengę, jau turėdami sėkmingoms studijoms būtinas bazines žinias, kurias aukštojoje mokykloje toliau gilintų ir plėstų.

„Paskaitos, seminarai, laboratoriniai darbai vyksta grupėse, tad ir darbo, mokymosi kokybė ir rezultatai užsiėmimuose labai priklauso nuo visos grupės lygio. Akivaizdu, jog ten, kur susirenka aukštesnius konkursinius balus turintys imlūs ir motyvuoti pirmakursiai, jie bus geresni. Be to, pastebime, kad pakėlus minimalų stojamąjį balą iki 3, studentų „nubyrėjimas“ pirmame kurse sumažėjo“, – aiškina ji.

Jurgita Šiugždinienė
Jurgita Šiugždinienė
© KTU archyvas

Minimaliam stojamajam balui pakilus iki 4 balų, abiturientui, norinčiam studijuoti universitete, pavyzdžiui, iš pagrindinio dalyko egzamino reikėtų surinkti 60 balų, iš kitų dviejų – vos po 30, iš ketvirto – vos 20 balų. Tiek viso reikia surinkti iš 100 galimų balų, o tai J. Šiugždinienei neatrodo dideli reikalavimai.

„Pritariu nuomonei, kad minimalus stojamasis balas tikrai neturėtų likti vieninteliu kriterijumi atrenkant studentus. Motyvacija studijuoti, bendri mokymosi rezultatai mokykloje turėtų taip pat būti vertinami. Sutvarkius universitetų tinklą bei išsprendus finansavimo klausimus, universitetai turėtų turėti galimybę patys aktyviau dalyvauti būsimų studentų atrankoje. Visgi, minimalius reikalavimus studijuoti universitete būsimas studentas turi tenkinti“, – mano KTU laikinoji rektorė.

Vis dėlto, pašnekovė pastebi, kad minimalaus stojamojo balo didinimas – tik vienas iš kelių būtinų žingsnių siekiant studijų ir mokslo kokybės.
„Didelė problema šiuo metu yra ir tai, kad neturime veikiančios socialinės paramos sistemos (paskolų sistemos, pakankamo dydžio stipendijų) jaunuoliams, kurie gali ir nori studijuoti aukštosiose mokyklose, bet ne minimalus stojamasis balas, o sudėtinga socialinė situacija jiems užveria kelią į kolegiją ar universitetą. Tai ypač aktualu rajonuose gyvenantiems vaikams“, – pastebi J. Šiugždinienė.

Konkursiniai balai
Konkursiniai balai
© MOSTA nuotr.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas įsitikinęs, kad vienas svarbiausių universiteto uždavinių – užtikrinti aukštą studijų kokybę.

„Ji labai priklauso nuo to, su kokiomis turimomis žiniomis bei įgūdžiais į universitetą ateina stojantysis. Vienas iš kriterijų, kuris parodo, kaip jis pasirengęs studijoms, yra stojamasis balas. Kad jaunuolis galėtų sėkmingai studijuoti, nustatytas balas turi būti tinkamo dydžio. VGTU stojamąjį balą laiko itin svarbiu studijų kokybės užtikrinimo rodikliu ir sistemingai jį kelia. Sutelkiant dėmesį į tolimesnį kokybės užtikrinimą bei gerinimą, 2018 m. stojant į valstybės finansuojamas vietas balas turėtų būti 4“, – aiškina jis.

Moksleivių ir studentų pokyčiai negąsdina

Vilniuje besimokantis abiturientas Robertas patikina, kad planuojami pokyčiai stojant aukštąsias mokyklas didelės reikšmės jam neturi.

„Atrodo logiška, kad į universitetus turi patekti tie žmonės, kurių pasiekimai aukštesni už kitų. Jeigu visai nesugebi atlikti užduočių, parengtų pagal mokymosi programą, tavo vieta tikrai ne universitete. Tik labai prastai besimokančius turėtų gąsdinti tokie pokyčiai, nes rimtai į mokslus žiūrintiems pasiekti 4 balus tikrai nėra sunku“, – mano Robertas.

Apie galimus pokyčius abiturientė Viktorija: „Pažįstu žmonių, kuriems toks pokytis galėtų turėti reikšmės. Bet juk jie nelieka be nieko, gali mokytis kolegijose. Nieko čia blogo nematau – jeigu stropiai mokaisi, eini į universitetą. Jeigu ne, eini kitur“.

Studentai
Studentai
© DELFI / Andrius Ufartas

VU Studentų atstovybės prezidento Egidijaus Kinderio teigimu, kiekvienas studentas nusipelno kokybiškų studijų, įgytų konkurencingoje ir motyvuojančioje aplinkoje. Anot jo, minimalios priėmimo kartelės didinimas yra svarbus veiksmas, demonstruojantis, kad į universitetus turėtų įstoti geriau pasirengę abiturientai.

„Mus stebina kalbos, neva šis žingsnis skatins emigraciją. Studentai į užsienį išvyksta manydami, kad užsienio aukštosiose mokyklose įgytas išsilavinimas bus vertingesnis ir sustiprins jų pozicijas konkuruojant globalioje darbo rinkoje. Tik turėdami konkurencingus aukštojo mokslo diplomus Lietuvoje turėsime daugiau galimybių šiuos studentus išlaikyti, o darbdaviai juos labiau vertins“, – mano E. Kinderis.

Pašnekovas pastebi, kad Europos ir pasaulio aukštojo mokslo erdvėje yra normalu, kad į universitetus pakliūti yra sunkiau.

„Taip yra dėl to, nes jų teikiamas išsilavinimas suteikia kiek platesnio profilio žinias ir kompetencijas, lyginant su profesinėmis ar koleginėmis mokyklomis. Tad nepasirengusių studentų problematiką derėtų spręsti ne mažinant ar išlaikant minimalius priėmimo reikalavimus, bet stiprinant jų pasirengimą dar mokyklos suole“, – teigia E. Kinderis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kaupimą pensijai sustabdė tūkstančiai: ką planuoja likusieji? (298)

Maždaug kas dešimtas apklaustasis nurodė toliau planuojantis nebekaupti II-oje pensijų pakopoje,...

Neįminta prezidento rinkimų mįslė: kam nukeliaus Matijošaičio balsai (615)

Vasario mėnesį „ Spinter tyrimai “ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad, jei...

Memfis turi naują didvyrį: karjeros rungtynes sužaidęs Valančiūnas parklupdė 57 taškus pelniusį Hardeną (114)

„Šiandien mūsų komanda buvo smarkiai išretinta traumų. Tačiau galų gale tai buvo nesvarbu,...

Iš džiaugsmo sprogusi „Žalgirio“ rūbinė: ši pergalė – nulis, jei neįveiksime „Daruššafakos“ specialiai Krepšinis.lt iš Tel Avivo (2)

„Pagaliau, – po mačo Tel Avive atsiduso Marius Grigonis . – Visi žino, kaip šiame sezone...

VRK imasi skundų dėl Grybauskaitės pasisakymų rinkimų dieną (79)

Vyriausioji rinkimų komisija ( VRK ) nagrinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS...

Veryga: neskiepyti vaikai pradėjo burtis į uždaras grupes didėja infekcijų pavojus (31)

Plintant tymų infekcijai, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad šeimos gydytojų...

Finansų ministerija persigalvojo: mažina ekonomikos augimo prognozę (13)

Finansų įstaigos ėmė koreguoti šių ir ateinančių metų šalies ekonomines prognozes. Kol vieni...

Jauną motiną pribloškė akušerės sprendimas – tik vėliau sužinojo jo priežastį (6)

Mano istorija prasideda 2018 metais kovo 27 dieną. Gimdžiau mažesnio Lietuvos miesto gimdymo...

Į Jurbarko ligoninę atvežta alkoholiu apsinuodijusi paauglė

Jurbarke gyvenanti paauglė stipriai apsinuodijo alkoholiu. Kol medikai rūpinasi paauglės sveikata,...

Ėmėsi baisiausio Lietuvos kelio remonto – iki rudens ribos eismą Molėtų plente (72)

Kelias A14, arba plentas nuo Vilniaus iki Molėtų, neretai pavadinamas baisiausiu Lietuvos keliu....