Mano priėmę teisingą sprendimą
Radviliškio rajone esančios Pakalniškių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Asta Varkulevičienė pastebi, kad kolektyvas prisitaikė prie elektroninio dienyno. Ir ji mano, kad mokykla priėmė teisingą sprendimą. Anot pašnekovės, nereikia manyti, kad gyvenantys kaime priešinasi naujovėms.
„Iš pradžių darėme pusės metų pereinamąjį laikotarpį, kuomet turėjome ir popierinį, ir elektroninį variantą. Jei mokykla yra kaime, tai dar nereiškia, kad žmonės čia nėra matę kompiuterio. Tiesiog mokytojams buvo pasakyta, kad viskas bus taip ir ne kitaip“, – teigia A. Varkulevičienė.
Pakalniškių pagrindinėje mokykloje dienynas veikia jau metus laiko. Tiesa, mokytojai per šį laiką spėjo pastebėti ne tik el. dienyno patogumus, bet ir turi pasiūlymų, kaip tobulinti sistemą, kad ji būtų dar patogesnė.
Apklausose pusė tėvų balsavo prieš
Laikinai direktorės pareigas einanti A. Varkulevičienė tikina, jog el. dienynus iki šiol turi ne visos kaimo mokyklos. Jos nuomone, taip yra todėl, kad kaimuose ne visi tėvai turi prieigą prie interneto ir kai kas nemato prasmės popierinį dienyną keisti elektroniniu.
„Mes irgi labai ilgai delsėm, darėme įvairias apklausas. Pusė mokinių tėvelių nenorėjo šių pokyčių, nes nemoka naudotis kompiuteriu arba išvis neturi prieigos prie interneto. Yra ir asocialių šeimų, daugiavaikių šeimų, kuriose tėvai nusiteikę prieš el. dienyną“, – pasakoja A. Varkulevičienė.
Vis dėlto per metus mokytojai pamilo el. dienynus vos pajutę, kad procedūros tapo lengvesnės ir patogesnės. „Dabar mokytojai patenkinti. Mažiau darbo, ataskaitos automatiškai užsipildo, su tėveliais paprasčiau bendrauti“, – sako mokyklos direktoriaus pavaduotoja.
Prie popierinio dienyno grįžti nebenori
Vilkaviškio rajone esančios Sūdavos pagrindinės mokyklos direktorė, rusų kalbos ir literatūros mokytoja Vilija Nikliauzienė tikina, jog elektroninis dienynas kaimo mokykloje buvo įsisavintas greitai. Šiandien mokytoja skaičiuoja trečius dienyno veikimo metus ir gali patvirtinti, kad mokytojų, norinčių grįžti prie popierinio dienyno, jau nebėra – visi priprato prie naujų technologijų ir pajuto jų pranašumus.
„Dabar tikrai net patogiau taisyti klaidas – popieriniame dienyne tai buvo didelė problema. Mokytojai pastebi ir daugiau privalumų. Pavyzdžiui, klasių vadovams taip sumažinamas krūvis, nes iškart galima matyti visus vidurkius, kuriuos anksčiau reikėjo skaičiuoti ir vesti patiems. Dabar tereikia paspausti mygtuką norint matyti pusmečio ataskaitas. Tik gaila, kad mums nerodo bendros mokyklos ataskaitos“, – pasakoja V. Nikliauzienė.
Sūdavos mokykla susideda iš dviejų pastatų – netoliese, už kelių šimtų metrų nuo pagrindinės mokyklos, stovi pradinės mokyklos pastatas, tačiau pastarajame e. dienyno vis dar nėra. Pasak direktorės, taip yra dėl to, nes pastate nėra interneto. V. Nikliauzienė svarsto, jog tai yra pagrindinė problema, kodėl kai kuriose kaimo mokyklose mokytojai vis dar naudojasi popieriniais dienynais, o mažos mokyklos ne visada turi lėšų pasirūpinti interneto prieigomis.
Gali labiau kontroliuoti sūnų
Panevėžio rajone gyvenanti septintoko sūnaus mama Brigita taip pat jau spėjo pajusti elektroninio dienyno privalumus. Ji aiškino, kad dabar jai daug lengviau kontroliuoti sūnų, kadangi jis nebuvo iš tų, kuris nuolat namo parneštų pažymių knygelę.
„Mokykloje elektroninis dienynas atsirado prieš kelis metus. Ir labai tuo džiaugiuosi. Tikrai nebuvo sunku išmokti perprasti sistemą. Tai gali padaryti kiekvienas tėvas. O man labiausiai patinka, kad galiu laiku sužinoti, kaip sekasi mano sūnui. Žinote vaikus, dauguma jų vengia parnešti namo pažymių knygeles, todėl tenka eiti į mokyklą aiškintis situaciją. O dabar viskas kaip ant delno. Sužinau pažymius vaikui dar negrįžus iš namų. Nėra jokios galimybės nuslėpti pažymių", - teigė Brigita.
DELFI primena, kad elektroninio dienyno bijantys vien dėl to, kad nemoka naudotis internetu turi galimybę užpildyti žinių spragą.
Norėdami išmokti naudotis internetu arba pagilinti jau turimas žinias žmonės gali pasirinkti viešosios interneto prieigos taškus, kur dirba specialistai, kurie nusiteikę padėti. Šie taškai sukurti ir toliau bus plėtojami panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas. Pagrindinis šių taškų tikslas yra teikti gyventojams galimybę pasinaudoti interneto teikiamomis galimybėmis ir taip skatinti informacijos visuomenės plėtrą. Taigi visi norintys gali visoje šalyje surasti viešosios interneto prieigos taškus, kurie aprūpinti kompiuteriais ir interneto ryšiu.
