aA
Dažnam kalbėti prieš auditoriją ar eiti į egzaminą yra nedrąsu, tačiau kartais įtampą lydi ir itin nemalonūs pojūčiai, apie kuriuos net nepatogu kalbėti. Tai – pilvo pūtimas, vidurių sukimas, stipriai mušanti širdis. Panašius jausmus išgyvena ir moksleiviai, einantys į baigiamuosius egzaminus, tad specialistai pataria, kaip pasijusti geriau ir išmokti suvaldyti save.
Viduriavimas
© Shutterstock nuotr.

„Reakcija į patiriamą įtampą gali būti įvairi: žmogus gali išrausti, pajusti stipriai mušančią širdį, užsimanyti į tualetą ar iš baimės žagsėti. Visa tai – normalu“, - sako „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja, Vilniaus Žemynos gimnazijos psichologė Lina Rasimaitė.

Psichologė paaiškina, kad pasitaiko, kai prieš svarbų pokalbį ar egzaminą užsinorima į tualetą. Kartais ir egzaminų metų moksleiviams taip susuka pilvus, kad galima įtarti ir apsinuodijimą.

„Evoliuciškai tokia reakcija yra normali, nes žmogaus organizmas stresą supranta kaip pasiruošimą kovai. Fiziologiškai vyksta procesai, kurie pasiruošimą kovai palengvina: užsinorima į tualetą ar stipriau ima mušti širdis, kad būtų sutelkiamos visos jėgos ir kovoti būtų kuo lengviau“, - komentuoja ji.

Kone kiekvieną užklumpanti gėdinga būsena: ką daryti, kad staiga netektų bėgti į tualetą
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pajutus nemalonius pojūčius, pirmiausia psichologė pataria imtis priemonių, kad žmogus pasijaustų geriau: jei tai egzaminas – išeiti į koridorių, jei reikia – ir į tualetą. Po to ji siūlo pasistengti įtampą sumažinti, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimais.

„Svarbu pasakyti ir tai, kad žmonės, kurie laikosi kasdien psichohigienos, pavyzdžiui, sportuoja, sveikai gyvena, yra įpratę reguliariai atsipalaiduoti, rečiau patiria nemalonių netikėtumų esant dideliam stresui“, - kalbėjo L. Rasimaitė.

Pratimai, kaip suvaldyti baimę

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja Rita Juodelienė ne pirmus metus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentus moko viešo kalbėjimo, t. y., supažindina su kalbos technikos pratimais ir kalbine improvizacija, kuri padeda drąsiau ir sklandžiau garsiai dėlioti mintis.

„Įtampa prieš bet kokį viešą pasirodymą, ar tai egzaminas, ar spektaklis, visada yra, bet rezultatą lemia tai, kiek žmogus nori pasisakyti ar pasakyti tai, ką žino, kas jam svarbu. Iš tiesų gyvą kalbą lemia tikėjimas ir noras pasakyti tai, kas tau svarbu“, - pataria pašnekovė.

Dėstytoja studentams siūlo išbandyti įvairių pratimų, kurie padeda nurimti ir mąstyti nuosekliau. Vienas jų – kvėpavimo ir skaičiavimo.

„Yra labai daug pratimų, kurie padeda žmogui nusiteikti kalbėjimui, nusiraminti. Vienas jų – įkvėpti su pirmu žingsniu, per du ar tris žingsnius sulaikyti kvėpavimą, o per dar kitus septynis ar aštuonis žingsnius ramiai iškvėpti orą. Šį pratimą patogu kartoti einant. Man studentai jau yra pasakoję, kad eidami į pokalbį šį pratimą atliko iki pat susitikimo vietos, nurimo, ir struktūrizuotai lyg skaičiuodami susidėliojo savo mąstymą: ką nori pasakyti, kodėl jiems tai svarbu“, - atkreipia dėmesį ji.

Kone kiekvieną užklumpanti gėdinga būsena: ką daryti, kad staiga netektų bėgti į tualetą
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė Ieva Labanauskaitė pasakoja, kad ruošiantis baigiamiesiems egzaminams jautė nerimą, tačiau pradėjusi studijuoti išmoko geriau valdyti kylančią įtampą.

„Veikiausiai prisimenant mokyklos laikus reikia pasakyti, kad norisi pasirodyti mokytojui protingesniu nei esi iš tiesų, o tai labai varžo. Po studijų suprantu, kad kai žinai, ką nori pasakyti, kodėl tavo žinutė yra aktuali šiandien, pasirodyti viešai yra lengviau“, - mano pašnekovė.

Mergina sako iš draugų aktorystės studentų yra išmokusi greitą atsipalaidavimo pratimą, kurį siūlo išmėginti ir kitiems, jei įtampa labai sukyla: kelioms sekundėms įtempti kuo daugiau kūno raumenų, o po to juos atpalaiduoti.

„Šis pratimas yra veiksmingas, padeda sušilti: įtampa sukyla ir nuslūgsta“, - sako ji.

Netinkama laikysena - priešas

Dėstytoja R. Juodelienė studentams sako visada kartojanti, kad tik laisvame kūne gyvena laisva kalba.

„Verta pasižiūrėti į žmones: kaip atrodo jų pečių linija, ar jie susikūprinę, susigūžę, sulinkę? Tokia kūno poza rodo ne tik prastą savijautą, bet ir fiziškai suspaudžia kvėpavimą, kalbą, judesį“, - pastebi R. Juodelienė.

Kone kiekvieną užklumpanti gėdinga būsena: ką daryti, kad staiga netektų bėgti į tualetą
© Shutterstock nuotr.

Tam, kad žmogus taptų laisvesniu, išsitiestų, dėstytoja siūlo nuolat atlikti atsipalaidavimo pratimus, klausytis patinkančios muzikos, jos ritmu šokti.

„Pabandykite spyruokliuoti, tarsi šokinėtumėte ant lovos ir pasistengti tuo metu apie nieką negalvoti. Tik spyruokliuojant šokinėti. Po tokio pratimo iš tiesų pagerėja nuotaika, kūnas sušyla, pasidaro laisvesnis“,- pataria R. Juodelienė.

Ji sako, kad galima norimą pasakyti kalbą ir parepetuoti, geriausia, elgiantis natūraliai, pavyzdžiui, šokant, žaidžiant krepšinį, mėtant kamuoliuką ir panašiai. Svarbiausia, kad kūnas judėtų ir atsikratytų fizinės įtampos.

Visgi, ji pataria susilaikyti nuo vieno dalyko – repetavimo prieš veidrodį, nes tikrovėje priešais gali nebūti draugiškų veidų ar replikų. Pašnekovė primena, kad bet koks viešas pasirodymas pirmiausia atspindi, kiek žmogus pasitiki savimi.

„Jei kažko neišmokai ar nežinai yra nejauku. Tačiau nerimas nepadės prisiminti to, ką tikrai žinai. Todėl reikia stengtis atsipalaiduoti ir būti savimi“, - pataria R. Juodelienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pažintis socialiniame tinkle: kaip vos iš kelių žinučių suprasti, kad viskas baigsis blogai (61)

„Tinder“, „Facebook“ ir kiti socialiniai jau kurį laiką yra kone populiariausia platforma...

Vieta, apie kurią lietuviai galėjo tik pasvajoti: paslaptingas kino teatras, kur leidžiama daugiau nei įprastai (14)

Sostinėje įsikūrė nauja vieta, apie kurią anksčiau net nesvajojote, kad tokia gali būti. Po...

Nepaklausė medikų ir šiandien džiaugiasi dešimtmečiu sūnumi: nuvykus į klinikas, nėštumą siūlė nutraukti (13)

Ką reiškia rankose laikyti nė kilogramo nesveriantį kūdikį, niekaip nesupras tie, kas to...

Laukiantiems didžiųjų metų švenčių – puikios žinios: galite turėti 11 laisvadienių (12)

Kalėdos ir Naujųjų metų sutikimas šįmet gali tapti itin įsimintinas. Ypač tiems, kurie yra...

Gėrimo, šildžiusio Pirmojo pasaulinio karo karius, paskutinė stotelė – Indijoje (3)

Gerą šimtmetį šeimos savo vaikus Indijoje girdė salyklo skonio pieno gėrimais, kurie, kaip kad...

„Hugo Boss“ griebiasi šiaudo: taisys juos persekiojusias mados pasaulio klaidas

„ Hugo Boss AG“, sekdama Ispanijos drabužių parduotuvių tinklo „Zaros“ savininkės...

Reforma iš vidaus: prabilo apie ligoninėse apgyvendinamus paimtus vaikus, dėl kursų metamus darbus ir pareigūnų patyčias (499)

Iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų apgyvendinimas ligoninėse, budinčių globotojų trūkumas,...

Buto pirkimas miesto centre: ekspertė išvardijo didžiausius privalumus (24)

Mes gyvename amžiuje, kai informacijos srautai kasdien tik didėja ir tam, kad neatsiliktume, turime...

Ar iš tiesų kaime sunku rasti darbo? (20)

Skurdas, nedarbas, alkoholizmas – tokiais žodžiais dažnai apibūdinamas šiandieninis Lietuvos...

Po 30 metų į Lietuvą grįžusi moteris atvira: nuskurusiame sovietiniame mieste esama šio to nauja (171)

„Iš Lietuvos su meile“. Taip savo straipsnį, publikuotą svetainėje „Roads &Kingdoms“,...