Tai jaučia ir gamta, bet neigiamą poveikį unikaliam mūsų šalies kampeliui galima labai lengvai sumažinti, o ir pats tą darydamas gali išlošti.
Automobiliui Neringoje ne vieta dėl daugybės priežasčių. Pirmiausia jo statymas taps galvos skausmu. Nei Nidoje, nei Preiloje, nei Pervalkoje niekur, išskyrus mokamas automobilių stovėjimo aikšteles ir namų kiemus, legaliai automobilių statyti negalima. Rasti jam vietą būtų sunku, tad greičiausiai, tektų rizikuoti būti nubaustam ir palikti jį gatvėje, nes vasarą sunkiai tiek kiemuose, tiek aikštelėse galima rasti vietos.
Iš čia kyla problema – kraštovaizdžio tarša. Automobiliai darko tiek architektūrinį Nidos, tiek gamtinė visos Neringos kraštovaizdį.
Skaičiuojama, kad vien per liepą ir rugpjūtį į Neringą perkeliama apie 400 000 automobilių. Kiekvienas jų 100 km kelionėje nuo Klaipėdos iki Nidos ir atgal vidutiniškai palieka po 16 kg anglies dvideginio, o kiek kitų kenksmingų medžiagų patenka į aplinką – sunku suskaičiuoti.
To teršimo pėdsako išvengti lengva. Nuo Smiltynės šiauriniame nerijos rage iki pat Nidos veda gražiausias dviračių takas Lietuvoje. Specialiai nutiestas aplenkiant didžiausias įkalnes jis lengvai įveikiamas ir pradedantiesiems dviratininkams. Su nakvyne Juodkrantėje – ir vaikams.
Jį galima skirstyti į tris atkarpas. Pirmoji: Smiltynė-Juodkrantė pati vaizdingiausia. Beveik dvidešimties km ilgio ruože kraštovaizdis pasikeičia daugybę kartų. Pušynai, lapuočių miškeliai, eglynai, žole apaugusios kopos, storas kalnapušių kilimas, apokaliptiška jų degvietė, Skandinaviją primenantis sidabrinių kerpių kilimas – per porą valandų besikeičiantys vaizdai patvirtina, kad Kuršių nerija yra unikalus gamtos kampelis.
Pailsėjus Juodkrantėje laukia bene sunkiausia atkarpa. Dar apie dvidešimt km iki kito miestelio Neringoje – Pervalkos. Didžiąją dalį kelio takas eina palei griežta saugomą Naglių rezervatą. Jis seniausias, grubus ir siauras, o ant kelio mėtosi ne viena šaka. Visgi, nėra jis labai blogas jei net plentinio dviračio padangos jį atlaiko.
Šioje atkarpoje yra pasiekiamos ir Negyvosios kopos, ne tik stotelė poilsiui, bet ir viena iš įspūdingiausių vietų visoje Neringoje.
Nuo Pervalkos iki Nidos veda naujai nutiestas lygus ir platus dviračių takas, paskutinius 10 km galima pralėkti nesustojant, bet ir ten yra vertų aplankyti objektų – Senosios smuklės kalnas, Bulvikio įlanka, įrengti paukščių stebėjimo bokšteliai.
Pati kelionė taip pat duoda daug – besikeičiantys labai skirtingi vaizdai, gali pasisekti virš galvos išvysti sklandantį jūrinį erelį, stirniuką, o rudeniop ir šernų šeimyną. Būtent Neringoje geriausias oras visoje Lietuvoje. Ten daugiausiai saulėtų dienų per metus, bet tuo džiaugiantis nereiktų pamiršti ir atsakomybių.
Prieš šiltąjį sezoną Aplinkos ministerija prašė Neringos savivaldybės uždrausti rūkyti Kuršių nerijos miškuose. Ne dėl sveikos gyvensenos propagavimo, o dėl miškų apsaugos. Kuršių nerijoje miškai yra labai degūs. Persenusios kalnapušės yra pavojingai degios ir net mažiausia ugnis netrunka įsisiautėti ir nevaldoma išdeginti šimtus hektarų miško.
Kas pora, o kartais ir kas kilometrą yra įrengtos poilsiavietės su suoliukais, stalais ir šiukšlių dėžėmis. Rūkoriams derėtų iki jų pakentėti, nes mišką padegti galima ir to nenorinti, net įsitikinus, kad nuorūka nebedega, o nuvykus į Nidą reikia paisyti draudžiamųjų ženklų. Nelaipioti kopų šlaitais ir nebaidyti perinčių gulbių.