„Swedbank“ duomenimis, likus mažiau nei ketvirčiui iki euro įvedimo, sparčiai auga gyventojų domėjimasis, kaip bus pereita prie naujos valiutos – eurui jau pradėjo ruoštis 82 proc. šalies gyventojų. Įmonėms euro įvedimas netgi aktualesnis – jam jau ruošiasi 9 iš 10 įmonių.
Bankas gyventojų pasiruošimą eurui vertina pagal indeksą, sudarytą iš trijų komponentų: požiūrio, palankumo ir veiksmų, kurių imamasi.
„Swedbank“ mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė teigė, kad labiausiai augo gyventojų indekso dalis, susijusi su informuotumu. Rugpjūčio mėnesį 7 iš 10 žmonių teigė, kad yra puikiai susipažinę su euro įvedimu. Vasario mėnesį taip tvirtino tik 5 žmonės iš dešimties. Tačiau žmonių požiūris į eurą gerėja labai lėtai. Eurui vis dar nepritaria 31 proc. visų Lietuvos gyventojų.
„Kaip ir praėjusį kartą (pirmojo tyrimo metu – DELFI) labiausiai pasiruošė jaunesni, 23-35 metų amžiaus žmonės, gyvenantys miestuose ir atsiskaitantys ne grynais pinigais“, - pasakojo O. Žvirzdinė. Ji atkreipė dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonės yra labiau skeptiški ir prasčiau pasiruošę eurui. Taip pat ji akcentavo ir tai, kad mažiausiai pasiruošę yra vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys didesniuose miestuose.
Ekspertė atkreipė dėmesį, kad nuo sausio 1 d. dvi savaites gyventojai galės mokėti litais, bet grąžą gaus eurais, o vėliau šešis mėnesius bus galima išsikeisti turimus litus bankuose. Būtent dėl to O. Žvirzdinė patarė nepulti į banką pačią pirmą euro įvedimo dieną, esą vasario mėnesį eilės bankuose turėtų gerokai sumažėti.
Įmonės dar tik planuoja
Didžioji dauguma (91 proc.) apklaustų bendrovių nurodė, kad atlieka bent vieną iš indekse pateikiamų pasiruošimo eurui veiksmų. Tačiau rugpjūtį, kaip ir vasario mėnesį, jų pasiruošimo rodiklį žemyn nusvėrė tai, kad verslas daugiau pasiruošimo veiksmų tik planuoja.
„Jeigu pasižiūrėsite į atsakymus, vis dar dominuoja žodis „planuojame“ ir trūksta žodžio „darome“, - apie bene blogiausią verslo pasiruošimo eurui aspektą kalbėjo „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.
Beveik pusė šalies įmonių ketina atlikti pakeitimus buhalterinės apskaitos programose, 35 proc. įmonių planuoja pritaikyti savo IT sistemą, o maždaug trečdalis – informuoti klientus apie kainų ar kitus pokyčius valiutos keitimo laikotarpiu. Šiek tiek mažiau planuoja atnaujinti kasos aparatus. Realiai šių veiksmų ėmėsi tik mažiau nei penktadalis įmonių.
„Panašu, kad šalies įmonės eina Latvijos bendrovių keliu: tikrąjį pasiruošimą jos pradės tik paskutinį metų ketvirtį. Tačiau svarbiausius darbus palikdamos euro įvedimo išvakarėms bendrovės rizikuoja susidurti su nepatogumais ir, ko gero, didesnėmis sąnaudomis. IT programų, kasų aptarnavimo ir kitų paslaugų tiekėjai metų gale bus ypač užimti, todėl gali nespėti atnaujinti visų užsakovų sistemų“, - sakė D. Vilčinskas.
Tačiau ekspertas įžvelgia ir teigiamą pusę: įmonės labiau ruošiasi euro įvedimui nei šalies gyventojai.
Jau dabar skaičiuokite eurais
Tyrimo duomenimis, kol kas tik penktadalis apklausoje dalyvavusių gyventojų pasiskaičiavo savo gaunamas pajamas (aplyginimą, pensiją, stipendiją ir pan.) nauja valiuta. Kainas į eurus kartais persiskaičiuoja apie 22 proc. apklaustųjų.
Ekspertai patarė tai pradėti jau daryti dabar. O. Žvirzdinė akcentavo, kad labiausiai apie euro įvedimą reikia pasikalbėti su vyresnio amžiaus žmonėmis ir vaikais, kurie gali neįvertinti pasikeitimo. Esą vaikams gali atrodyti, kad prekių kainos tiesiog labai nukrito. Dėl šios priežasties vaikams iš anksto reikia paaiškinti, kokią sumą dienpinigių jie gaus po euro įvedimo ir kodėl pasikeitė kainų skaitinė išraiška.
