Svarbu patikrinti receptą
Pasak „Camelia“ vaistininkės Loretos Lelionaitės, gydytojo išrašomi receptai gali būti dvejopi – juose nurodomi receptiniai arba nereceptiniai vaistai. Antruoju atveju jokių problemų, užsukus į vaistinę, kilti kone negali – net jei receptas nebegaliojantis, vaistininkas gali vis tiek parduoti preparatą. „Tarkim, „Ibumetin“ nuo galvos skausmo. Žmogus ir taip gali jį nusipirkti, bet jeigu jam išrašo receptą, tai galiojimo nelabai paisome, nes tai – ne receptinis vaistas, tad galiojimas neturi reikšmės“, - paaiškino ji.
Vis tik, jei žmogus nori įsigyti receptinių vaistų, tuomet į gydytojo pateiktą receptą dėmesį reiktų atkreipti atidžiau: pasitikrinti, ar užpildyti visi reikiami laukeliai, kad netektų kulniuoti atgal pas sveikatos specialistą.
„Visada reikia pažiūrėti, ar receptas užpildytas teisingai - užrašytas vardas, pavardė, adresas. Jeigu tai yra receptinis vaistas, kartais tenka siųsti pirkėją atgal pas gydytoją, kad būtų teisingai užpildyta. Reikia pasitikslinti, ar teisingai užrašė, ką norėjo, ir ar tokį kiekį, kurį norėjo. Yra tokių vaistų, kurių negalime duoti mažiau ar daugiau, tad gavus receptą ligonis tegu dar kartą perklausia gydytojo. O jei neįskaito, tiesiog paprašo, kad pasakytų vaistą bei jo kiekį“, - sakė L. Lelionaitė.
Taip pat, jei vaistas – receptinis, svarbu pasitikrinti, ar receptas dar galioja. Jei nebe, vaistininkas vaistų parduoti neturėtų. „To daryti griežtai negalima, jei tai antibiotikas, psichotropinis ar narkotinis vaistas, niekur jo neduos. Būna, ateina su senu receptu ir tikisi (kad parduos – DELFI), vaistininkas vaistą tuomet gali parduoti nebent tuomet, jei būna didelis žmonių skaičius, ir jis paprasčiausiai nepastebi (...). Bet taip nereikėtų daryti, nes vaistininkui užkraunama didelė atsakomybė ir nemalonė“, - kalbėjo L. Lelionaitė, primindama, kad savigyda užsiimti tokiu būdu nederėtų.
Brangesni vaistai – nebūtinai geresni
Ji primena, kad receptuose būna nurodyta veiklioji medžiaga, o ne konkretus vaistas. „Tiesiog yra skirtingų firmų gaminami vaistai – čia kaip ir su pieno ar mėsos produktais. Yra skirtingų gamintojų, kurie gamina tą patį produktą. Vaistininkas privalo parodyti, iš kokių vaistų pirkėjas gali rinktis, gal jau yra kurių nors vartojęs ir žino, kad nori jų. Pirkėjas gali rinktis pigesnius, brangesnius – vaistininkas privalo pasiūlyti žmogui pigesnę kainą, supažindinti su tuo, ką gydytojas išrašė“, - kalbėjo L. Lelionaitė.
Tiesa, vos prieš pusmetį atlikti „Spinter tyrimai“ parodė, kad 40 proc. apklaustųjų mano, kad brangesnis vaistas – geresnis. Vis tik, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėjas prof. dr. Arūnas Savickas DELFI anksčiau yra sakęs, kad jei dviejų preparatų veiklioji medžiaga ta pati, šių vaistų efektyvumas (gydomasis poveikis) tam pačiam pacientui turėtų būti vienodas. „Gali skirtis skirtingų vaisto gamintojų papildomos medžiagos, o jų poveikis pacientams yra individualus. Pavyzdžiui, gydytojai pediatrai yra pastebėję alerginių reakcijų į vieną vaistą bronchų astmai gydyti. Pakeitus vieno pavadinimo preparatą į kitą, alerginės reakcijos išnyko. Kai kurie gydytojai mano, kad alergiją galėjo sukelti skonio medžiaga, dedama į tabletę. Taip pat kai kuriems pacientams alergiją gali sukelti į vaistą dedama papildoma medžiaga makrogolis, kurio yra daugybė rūšių“, - aiškino pašnekovas“, - yra nurodęs pašnekovas.
Lyginant skirtingų prekinių pavadinimų vaistinius preparatus su tapačia veikliąja medžiaga, jų gydomasis poveikis turėtų būti vienodas, tačiau nepageidaujamos reakcijos gali skirtis.
Kliaunasi ir internetu
Pasak L. Lelionaitės, kai kurie žmonės rinkdamiesi vaistus pasitiki ir internete rasta informacija. „Būna, kad parodžius keletą analogų žmogus sako, kad žiūrėjo internete, kiti teiraujasi pagal perkamumą. Šiaip, jei žmonės nori internete ieškoti, nurodome puslapį vaistai.lt, nes ne visi šaltiniai yra patikimi ir ne visur patikima informacija. Ten tikrai yra kiekvienam žmogui suprantamai parašyta. O specialistams ar žmogui, kuris labai gilinasi, yra Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos puslapis. Arba galima skambinti ten nurodytais numeriais, arba ieškoti per paiešką – ten nurodyta labai smulki informacija“, - paaiškino ji.
A. Savickas DELFI yra sakęs, kad bene geriausia kliautis gydytojo patarimu. „Geriausiai paskirti konkretų vaistą pacientui gali jį žinantis gydytojas. Jei gydytojas konkrečių patarimų neduoda, pacientui rekomenduojama vartoti tą patį vaistą, kurį vartojo prieš tai, jeigu vaistas davė reikiamą efektą. Kitais atvejais nėra svarbu, kokio prekinio pavadinimo preparatą rinktis, ir pacientui geriausia orientuotis į tinkamą kainą. Tiesioginio ryšio tarp vaisto kainos ir kokybės nėra. “, - teigė A. Savickas.
