Gana chaotiškai vykusi Vilniaus miesto plėtra lėmė, kad sostinėje susiformavo keli savotiški centrai, tačiau juose įsikūrę vilniečiai ne visuomet jaučiasi gyvenantys mieste, nes paprasčiausiai šalia namų negali gauti visų jiems reikalingų paslaugų.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Urbanistikos specialistai sako, kad tai įmanoma pakeisti, tačiau priemonių reikia imtis dabar, nes paskui bus vėlu, o problemos pasidarys sunkiai išsprendžiamos.

Šiuo metu Vilniaus savivaldybėje pradedamas rengti naujas bendrasis miesto planas. Šis dokumentas turės nubrėžti gaires, ką daryti, kad vilniečiai liautųsi keltis į periferinius rajonus, tarp senamiesčio ir naujųjų rajonų nepalikdami savotiškų „mirusių zonų“.

„Kurį laiką vyko diskusija, ar Vilniui reikia naujo bendrojo plano, ar tinka ir tas, kuris galioja šiuo metu. Man atrodo akivaizdu, kad dalis dabartiniame plane esančių sprendinių yra nebeaktualūs, o ir atsinaujinti būtina, nes miestas auga, atsiranda nauji iššūkiai, tad miesto viziją reikia koreguoti, kad ji atitiktų šiandienos reikalavimus“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak jo, vizija, kad Vilniuje gali būti keli urbanistiniai centrai nepasiteisino, todėl reikia imtis priemonių, kad gyventojų tankumas sostinėje didėtų, o ne pats miestas plėstųsi į plotį.

Įspėja dėl liūdnų pasekmių

Mindaugas Pakalnis
Mindaugas Pakalnis
© DELFI / Tomas Vinickas

Tuo metu bendrovės “Sweco” vyriausiasis architektas-urbanistas Mindaugas Pakalnis teigia, kad pats miesto daugiacentriškumas iš esmės nėra blogai, jei tuose centruose gyventojai gali gauti jiems būtinas miestietiškas paslaugas, o to dabar dažniausiai nėra. Todėl būtina gyventojus, ypač jaunas šeimas, grąžinti į arčiau centro esančias teritorijas.

„Priešingu atveju turėsime gražų senamiestį, išplitusius priemiesčius ir apleistus rajonus su didelėmis socialinėmis problemomis tarp jų. Dėl to naujame bendrajame plane neturėtų būti numatyta naujų teritorijų plėtrai“, – DELFI sakė M. Pakalnis.

Su juo sutinka ir R. Šimašius, kuris tikina, kad savivaldybė jau dabar imasi veiksmų, kurie bent dalį vilniečių turėtų priversti susimąstyti, kas geriau – gyvenimas užmiesčio name, bet be miesto infrastruktūros, ar butas daugiabutyje, nuo kurio senamiestis pasiekiamas per kelias ar keliolika minučių.

Remigijus Šimašius
Remigijus Šimašius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Nėra bizūno, kuriuo uždraustume žmonėms kraustytis už miesto. Bet yra meduolių, kuriais juos paskatintume grįžti. Šaligatvių, viešųjų erdvių, vaikų aikštelių plėtra, įvažiavimų į kiemus gerinimas – visam tam jau šiemet yra numatytos nemažos lėšos ir visa tai jau daroma.

Mes nenorime pasakyti, kad jums negalima keltis į užmiestį. Mes norime parodyti, kad daugiabučių rajonuose galima gyventi patogiau“, – sakė sostinės meras.

Gyvena centre, bet ne centre

R. Šimašiaus teigimu, Vilniuje yra nemažai teritorijų, kurias atgaivinus miesto centras išsiplėstų, o tai prie jo savaime priartintų daugiabučių namų rajonus.

„Pavyzdžiui, Šnipiškės, stoties rajonas, Naujininkai geografiškai lyg ir miesto centras. Bet tai nėra miesto centras. Man atrodo, kad ten gyvenantys žmonės nelabai jaučiasi centro dalimi. Ten turi gerėti ne tik elementarios buitinės sąlygos, bet ir atsirasti visi normalaus miestietiško gyvenimo atributai – patogus susisiekimas viešuoju transportu, dviračių takai, kita miesto infrastruktūra“, – aiškino Vilniaus vadovas.

Įspėja dėl mirusių Vilniaus zonų: jei taip ir toliau, pasekmės bus liūdnos
© DELFI / Šarūnas Mažeika

M. Pakalnis prideda itin daug potencialo matantis buvusiuose pramoniniuose rajonuose, kurie moderniais loftais virsta pernelyg lėtai. Pasak jo, naujas bendrasis miesto planas turėtų tapti ir pagalbininku nekilnojamojo turto projektus plėtojančiam verslui.

Kaip ten bebūtų, miestą didžiąja dalimi plėtoja verslas, o jis nori aiškumo – kur, ką ir kaip galima statyti. Žinoma, kad statyti kažkur už miesto plyname lauke yra paprasčiau. Nei kokių kaimynų yra, nei kas trukdo. Todėl miestas turėtų skatinti verslo veiklą arčiau centro – greičiau ir lengviau išduoti leidimus, tarpininkauti dialoguose su kaimyninėmis bendruomenėmis ir panašiai“, – svarstė M. Pakalnis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ne tik liūtys skandina Remigijų Šimašių, arba kodėl vilniečiai dabar pavydi Kaunui (200)

Pagal paskutinę „Vilmorus“ apklausą, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus reitingas yra...

Kurjerių darbo šokiruota aktorė: galvojau, kad dingo visi dukros dokumentai (7)

Didžiulį stresą dėl pasimetusio siuntinio patyrusi Lietuvos rusų dramos teatro aktorė Laima...

Orai: po gaivesnio sekmadienio vėl sulauksime šilumos bangos (5)

Artimiausiu metu laukia permainingi orai – po gaivesnio sekmadienio savaitės pradžioje vėl...

Tamsiausia mados pasaulio istorija: korifėjų Gucci mirčiai pasmerkė pavydi sutuoktinė (1)

Kai Patrizia Reggiani ištekėjo už Maurizio Gucci, jiedu tapo viena įtakingiausių Italijos...

Merkel ir Putino pokalbis truko 3 valandas: apie ką jie kalbėjo? atnaujinta (306)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aptarė būdus, kaip...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (562)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Karolinos Meschino sėkmės istorija: kaip patyčias kentęs vaikas virto „Instagram“ žvaigžde (114)

Dirbti „Instagram“ tinkle. Sakysite, nesąmonė?! Karolina Meschino irgi nedrįsta taip apie...

Nutylėta sovietų armijos katastrofa: panikos apimti gyventojai lėkė iš namų ir sodino vaikus pas svetimus žmones (378)

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo...

Kas yra perteklinis vandens svoris ir kaip jo atsikratyti? (11)

Nešioti su savimi perteklinį vandenį – nemalonus jausmas: jautiesi išpampęs ir apgailėtinas....

Romantiškos pažintys internete: kodėl moterys elgiasi kitaip negu vyrai (37)

Romantiška pažintis internete nėra blogesnė negu darbe arba bare ir neturi įtakos tolimesniems...