aA
Daugelį metų Lietuvoje sėkmingai kovojo su pagonybe, reformacija, o vėliau buvo kankinami ir gyvi užmūryti laidojimo kriptoje – tokia Kretingos bernardinų vienuolių istorija.
Kretingos bernardinų vienuolynas
© DELFI

1610 metais buvo baigtos Kretingos bernardinų vienuolyno statybos. Tai bene vienas iš įspūdingiausių vienuolynų kompleksų Lietuvoje. Kodėl jis buvo įsteigtas Žemaitijoje bei kokią žiaurią istoriją lemia vienuolyno sienos kalbamės su istoriku Juliumi Kanarsku.

Krikščionybės kelias Lietuvoje nebuvo lengvas. Ypač gūdžioje Žemaitijoje. Kaip pasakoja J. Kanarskas, XVI amžiaus viduryje Žemaitijoje išplito protestantiškoji reformacija, o labiausiai – liuteronybės idėjos. Anot jo, nemaža dalis žemaičių, stebėdami krikščionių tarpusavio nesutarimus, grįžo prie tėvų ir senelių puoselėto pagonių tikėjimo bei atgaivino senąsias pagonių šventyklas.

Deivės Mildos šventė / V. Balkūno nuotr.
Deivės Mildos šventė / V. Balkūno nuotr.
© Neries regioninio parko nuotr.

„Pasak vyskupo Motiejaus Valančiaus, ant Alkos kalno prie Salantų ir ant Birutės kalno Palangoje pagonys įsirengė aukurus ir pradėjo deginti aukas dievui Perkūnui“, – apie tuometinius mūsų protėvių papročius sako J. Kanarskas.

Kaip teigia istorikas, supratusi reformacijos grėsmę, Katalikų bažnyčia ėmėsi kontrreformacijos: daugiau dėmesio skyrė žmonių švietimui ir katekizacijai gimtąja kalba. Tokių veiksmų buvo imtasi ir Žemaitijoje – būtent todėl šiandien Kretingoje yra vienas įspūdingiausių vienuolynų kompleksų Lietuvoje.

Kretingos bernardinų vienuolynas
Kretingos bernardinų vienuolynas
© DELFI

– Kada ir kodėl broliai bernardinai atvyko į Lietuvą?

– Žemaičių vyskupu 1576 m. tapęs Merkelis Giedraitis ragino Žemaičių seniūnijos didikus statyti naujas katalikų bažnyčias, siuntė į jas misijoms ir pastoraciniam darbui kunigus. Į vyskupo raginimą atsiliepė ir Kretingos dvaro savininkas, Žemaičių seniūnas, Lietuvos lauko etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. Jis uždraudė savo pavaldiniams bendrauti su protestantų kunigais misionieriais, Kretingos kaimo kapinėse 1602 m. pastatė pirmąją bažnyčią, o įkurtos parapijos dvasiniu gyvenimu rūpintis pakvietė brolius bernardinus.

Bernardinai kartu su jėzuitais garsėjo kaip uolūs katalikiškosios reformacijos idėjų platintojai, aktyviai kovoję su protestantizmu. Jonas Karolis Chodkevičius labai pasitikėjo jais, bent vienas bernardinų kunigas lydėdavo didįjį karvedį kelionėse ir į mūšius. Istorija liudija, kad labiausiai Jonas Karoli Chodkevičius pasitikėjo garsiu bernardinų pamokslininku Andrejumi Grondskiu, kuris pamokslus Kretingos bažnyčioje sakė išlydint amžinybėn grafo žmoną Sofija ir sūnų Jeronimą Krizostomą.

Kretingos bernardinų vienuolynas
Kretingos bernardinų vienuolynas
© DELFI

Manau, kad pasitikėjimas bernardinais ir bendravimas su jų kunigais nulėmė grafo Jono Karolio Chodkevičiaus sprendimą, įkurdinti šalia Kretingos dvaro bernardinų vienuolyną ir bažnyčią. Tai buvo karvedžio padėka Aukščiausiajam už globą 1601 m. Koknezės mūšyje, kurio metu jis su didžiuoju Lietuvos etmonu Kristupu Mikalojumi Radvila Perkūnu sumušė švedų kariuomenę. Tautosaka mena, kad Jonui Karoliui Chodkevičiui po mūšio apsistojus pamėgtame Kretingos dvare, ant ąžuolo, po kuriuo jis ilsėjosi, nutūpė baltas balandis – Šventoji Dvasia, paliepęs pastatyti Kretingoje bažnyčią.

Kretingos bernardinų vienuolynas
Kretingos bernardinų vienuolynas
© DELFI

– Galbūt yra užfiksuota, kaip į atvykusius brolius reagavo vietiniai gyventojai?

– Mūsų rašytiniai šaltiniai, pasakojantys apie XVII amžiaus pradžios įvykius, yra negausūs. Iš tų nuotrupų, kurias pavyko rasti, yra žinoma, kad 1602 metais Kauno bernardinų vienuolyno gvardijonas Andrejus Grondskis į Kretingą išsiuntė 10 vienuolių.

Brolių bernardinų misijos pradžia buvo vaisinga: tais pačiais metais į Katalikų Bažnyčios glėbį sugrįžo arba katalikų tikėjimą prisiėmė 4 evangelikai liuteronai ir 13 evangelikų reformatų. Bernardinų misionierių paskatinti, į Kretingą katalikybės priimti atvykdavo šeimos ne tik iš Kretingos valsčiaus, bet ir iš kaimynystėje buvusių Livonijos ir Prūsijos kunigaikštysčių.

Jono Karolio Chodkevičiaus sumanymu bernardinų vienuolynas Kretingoje turėjo tapti priešakine katalikybės tvirtove protestantiškosios Prūsijos kunigaikštystės pasienyje. Todėl 1603 m. gruodžio 10 d. jis išdavė privilegiją, kuria paskyrė žemės sklypą mūrinio vienuolyno ir bažnyčios statybai, o dvaro vietininką įpareigojo pradėti paruošiamuosius statybos darbus. Suvežus statybines medžiagas, 1605 m. buvo išlieti vienuolyno pamatai, tačiau dėl karų su švedais statyba užtruko.

Kretingos bernardinų vienuolynas
Kretingos bernardinų vienuolynas
© DELFI

– Ar tiesa, kad broliams teko kovoti su užsilikusiais pagonybės papročiais?

– Pagrindinį dėmesį mažesnieji broliai skyrė kovai su protestantizmu. Laikas nuo laiko periferijoje vienokiu ar kitokiu pavidalu atgimstanti pagonybė nekėlė didelio pavojaus katalikų bažnyčiai. Jau tuo metu buvo aišku, kad nusilpusi pagonybė yra ties išnykimo riba, todėl vis dar pasitaikančių pagoniškų papročių ir tradicijų bandyta atsikratyti administracinėmis priemonėmis, liaudiškai sakant, „per kišenę“.

1636 metų Mykolo Sapiegos administracinis nurodymas liudija, kad nemaža dalis parapijiečių buvo formalūs krikščionys, kurie garbino įvairius pagoniškus dievus, laumes, kaukus, perkūną, mirusiųjų vėles, bendravo su žymiais, raganiais ir burtininkais, mirusius artimuosius laidojo ne kapinėse, o miškuose ar laukuose šalia pagoniškų kapinynų.

Kretingos bernardinų vienuolynas
Kretingos bernardinų vienuolynas
© DELFI

Siekiant atsikratyti užsilikusių pagonybės apraiškų, visiems parapijiečiams buvo griežtai įsakyta kiekvieną sekmadienį ir šventadienį lankyti bažnyčią, eiti išpažinties, pasninkauti, krikštyti vaikus, pranešti klebonui apie sunkiai sergančius namiškius, pasirūpinti paskutinio patepimo suteikimu mirštančiam giminaičiui, o mirusiuosius laidoti tik kaime veikiančiose krikščioniškose kapinėse. Šiam nurodymui nusižengusiems asmenims grėsė didelės piniginės baudos, kurias prasikaltusieji turėjo mokėti bažnyčios iždui.

– Galbūt yra šaltinių, kaip atrodė tuometinis brolių gyvenimas Kretingos vienuolyne?

– Išsamesnių ir konkrečių duomenų apie bernardinų gyvenimą Kretingoje neturime. Vienuoliai gyveno gan uždarai, neviešindami savo kasdienio gyvenimo ir buities. Laikantis klauzūros, pasauliečiai į vienuolyną nebuvo leidžiami.

Pagrindinė bernardinų kunigų pareiga buvo malda, tarnystė Dievui, misijos, pastoracinis darbas parapijoje. Bernardinai taip pat išlaikė parapinę mokyklą, kurioje nuolat dirbo pora kunigų. Ūkinius darbus atliko kunigų luomui nepriklausę broliai darbininkai. Šiai vienuolių kategorijai priklausė ekonomas, virėjas, meistras, daržininkas, darbininkai ir pan.

Kretingos bernardinų vienuolynas
Kretingos bernardinų vienuolynas
© DELFI

Vienuolyno pastatus ir sodą juosė aklina, dviejų metrų aukščio akmenų mūro siena, patikimai saugojusi nuo smalsių pašaliečių akių.

Bernardinų pagalbiniam ūkiui priklausė 19 pagalbinių gyvenamųjų ir ūkinių pastatų: svirnas, ledainė, arklidės su daržinėmis, tvartai su ratine po vienu stogu, daržinė, paukštidės, sandėliai, bravoras (vyno darykla), kiaulininkas, palivarko administracinis pastatas, skalbykla, vargonininko namas, parapinė mokykla ir pan. Vienuolynas valdė apie 80 hektarų žemės, kuri driekėsi abipus Dopulčio upelio.

– Kaip atrodė Kretingos vienuolynas ir ką patyrė broliai Šiaurės karo metu? Ar tiesa, kad švedai dalį brolių užmūrijo sienose?

– Nesibaigiantys Lietuvos ir Švedijos karai pridarė bernardinų vienuolynui didžiulių nuostolių. Ypač skaudi buvo Šiaurės karo pradžia. Švedams artėjant, vertingiausius daiktus ir liturginius reikmenis bernardinai išvežė į kaimyninę Klaipėdą, o mažiau vertingus paslėpė vienuolyne.

Kretingos bernardinų vienuolynas
Kretingos bernardinų vienuolynas
© DELFI

Apie 1704 m. švedų kariniam daliniui užėmus Kretingą, kareiviai išmušė tvirtas vienuolyno duris ir plėšė viską, kas buvo belikę. Pasakojama, kad penki broliai bernardinai bandė pabėgti, tačiau švedai už tvenkinio juos pagavo ir nužudė. Po karo jiems atminti kretingiškiai pasodino penkias pušele, kurios užaugusios davė vardą Pušyno gatvei.

Vienuolyne likusius bernardinus švedai kankino reikalaudami išduoti vienuolyno brangenybių slėptuvę, o jiems atsisakius tai daryti gyvus užmūrijo vienuolių laidojimo kriptoje po bažnyčia. Šiandien šiuo įvykius mena bažnyčios dešiniosios navos gale eksponuojamos senosios vienuolyno durys, kuriose matosi švedų kareivių kirvių žymės. Vienuolių laidojimo kripta klaipėdiškių geradarių Bronės ir Vytauto Paulių lėšomis mūsų laikais buvo restauruota, bernardinų palaikai perlaidoti centrinėje jos dalyje, o kaukolės sudėliotos virš kapo pastatytame ir stiklo mozaika puoštame altoriuje.

Pažink bernardinų istoriją plačiau: https://bernardinutakais.lt/

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(200 žmonių įvertino)
4.3050

Top naujienos

Tikroji Pranckiečio pasirinkimo kaina

Buvęs konservatorius Rimantas Jonas Dagys žada, kad vasario 8 dieną vyks naujos partijos...

Butas sostinėje už 30 tūkst. eurų: pažiūrėkite, ką galite įsigyti už tokią sumą (51)

Vienas pagrindinių veiksnių, kuris riboja perkant būstą, yra finansiniai ištekliai. Tie, kurių...

Profesorius įvardijo ypač pavojingą tautiečių gydymosi būdą: jokiu būdu taip nedarykite (33)

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad atsparumas antibiotikams šiuo metu yra viena...

Kita Kauno oro uosto pusė: siekia tapti regiono lyderiu ir siūlyti unikalias kryptis (22)

Kauno oro uoste stūkso angarai, kuriuose kasdien remontuojami orlaiviai. Tiesa, šis oro uostas –...

Įspūdingas sugrįžimas: McGregoras nokautavo „Kaubojų“ per 40 sekundžių (35)

UFC Mišriųjų kovos menų superžvaigždė Conoras McGregoras sugrįžo į ringą ir galiausiai...

Didesnių „Sodros“ išmokų teks palaukti: sausį pokyčius pajaus ne visi (30)

„Sodra“ pradėjo mokėti padidintas senatvės, netekto darbingumo, našlių, našlaičių...

Kokias karines pajėgas iš tikrųjų turi Iranas? Mini „galingą ir baimę sėjantį ginklą“ (156)

Po Qasemo Soleimani nužudymo drastiškai padidėjus Jungtinių Valstijų ir Irano konflikto...

Svajonių darbą galima rasti ir Lietuvoje: dirba 4 dienas per savaitę už tą pačią algą, tik su viena sąlyga (53)

Lietuvoje specialistai tampa vis reiklesni – vien tik geras atlyginimas „nebepaperka”...

Moteriškas kerštas: mamytė nori pašėlti, jeigu nori ir tu, – paskambink (125)

Daugybę kartų administracine tvarka bausta, kartą dėl smurto teista ir jau areštinės gultą...

Mūsų proseneliai šiandien būtų šokiruoti vaikų auklėjimo taisyklėmis: kokiomis vadovavosi jie? (17)

Šiuolaikines auklėjimo žinias ir principus lemia moksliniai tyrimai, anksčiau tam turėjo daug...