Tiek didesniuose, tiek mažesniuose šalies miestuose dėl sumenkusio klientų srauto nemažai bankų atsisakė padalinių, sutrumpino jų darbo laiką, o šeštadieniais iki pietų dirbantys klientų aptarnavimo skyriai dabar yra retenybė.
Vietiniai gyventojai darbo dienomis pasirūpina atlikti reikalingas bankines operacijas, o savaitgalį į mažesnį miestą užsukusių užsieniečių gali laukti nemaloni staigmena. Jei turistai atsiveža grynųjų pinigų – eurų, dolerių ar kitos valiutos, nemaža tikimybė, kad net ir rajonų centruose nepavyks jų pasikeisti į litus.
Bankai aiškina, kad daugelis turistų naudojasi banko kortelėmis, kurių aptarnavimo tinklas pakankamai gerai išplėtotas, tad valiutos keitimo paslauga nėra itin paklausi ir dėl jos neverta ilginti padalinių darbo laiko.
Tačiau valiutos keityklų apyvarta vasaros sezono metu šokteli 11 – 25 proc. ir rodo, kad besikeičiančiųjų valiutą visgi netrūksta.
Keičia eurus ir dolerius
Lietuvoje užsienio valiutą į litus, litus į užsienio valiutą ar vieną užsienio valiutą į kitą užsienio valiutą gali keisti (pirkti, parduoti) kredito įstaigos, mokėjimo įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos, turinčios tokią teisę suteikiančias licencijas.
Kai kurie bankai valiutos keitimo paslaugą teikia ne tik padaliniuose ir klientų aptarnavimo skyriuose, bet ir turi valiutos keityklas.
Bankas „Citadele“ skelbia turintis 5 valiutos keityklas Vilniuje, kurios dirba ir savaitgaliais, o Medicinos bankas – 32 keityklas, veikiančias Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskrityse. Kai kurios Medicinos banko valiutos keityklose dirba ištisą parą be išeiginių, pasikeisti valiutą galima ir banko padaliniuose, kurių nemažai klientus aptarnauja ne tik šeštadieniais, bet ir sekmadieniais.
Pasak banko „Citadele“ Rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento direktorės Ritos Simanavičiūtės, savaitgaliais valiutos keitykloms darbo tikrai netrūksta, o vasaros sezono metu jų apyvarta išauga iki 25 proc. Medicinos bankas skaičiuoja, kad vasarą keityklų apyvarta didėja apie 11 proc.
Savaitgaliais pagrindiniai valiutos keityklų klientai – į didmiesčių prekybos centrus atvykę apsipirkti svečiai ir užsienio turistai. Dažniausiai keičiamos valiutos – eurai ir doleriai.
Dairosi į kitus miestus
Kol vieni bankai dėl mažėjančio klientų skaičiaus uždaro savo padalinius ar trumpina jų darbo laiką, kiti – planuoja plėtrą.
Medicinos bankas šįmet atidarė dar vieną valiutos keityklą Šiauliuose, klientų aptarnavimo poskyrį Vilniaus Geležinkelio stotyje, taip pat atidaryti klientų aptarnavimo poskyriai Pasvalio rajone ir Eišiškėse.
Kaip DELFI teigė Medicinos banko Verslo plėtros departamento rinkodaros vadybininkė Daiva Patalauskienė, banko tinklas turi būti pakankamai platus ir patogus klientams, o užsieniečiai noriai naudojasi jų paslaugomis todėl, kad banko padaliniai yra šalia turistų lankomų vietų, pvz., Druskininkuose, Trakuose, Vilniaus senamiestyje, autobusų bei geležinkelio stotyse, oro uostuose bei pasienyje su kaimyninėmis valstybėmis.
Tiesa, ekspertai pabrėžia, kad valiutos keityklų skaičius nebūtinai atspindi užsienio valiutos keitimo mastus bankų sistemoje, nes valiutai keisti naudojamas visas bankų tinklas – klientų aptarnavimo skyriai ir poskyriai, savitarnos zonos, bankomatai, elektroninės bankininkystės sistema.
Siūlo tobulinti infrastruktūrą
Valstybinio turizmo departamento nuomone, nėra tikslinga užsieniečiams ypatingai išskirti būtinybę Lietuvoje atsiskaitymams turėti grynųjų pinigų.
„Visuomet pasisakėme už tai, kad daugiausia užsieniečių turistų dėmesio sulaukia tie objektai, maršrutai ir kryptys, kurie yra sutvarkyti, pritaikyti skirtingiems poreikiams ir skirtingų galimybių žmonėms, kompleksiškai teikia susijusias papildomas paslaugas“, – tvirtino Valstybinio turizmo departamento atstovas ryšiams su žiniasklaida Dalius Kontrimavičius.
Pasak jo, didžioji dalis į Lietuvą atvykstančių užsieniečių informacijos apie mūsų šalį, pageidaujamas aplankyti vietas ir objektus, galimybes įsigyti tam tikras paslaugas ir t.t. ieško internete, kur tikrai pakanka informacijos apie Lietuvos nacionalinę valiutą, jos keitimo kursą ir galimybes atsiskaityti už prekes bei paslaugas. Bent minimaliai kelionėms į užsienio šalis besirengiantys turistai paprastai įvertina būsimas išlaidas kelionės metu ir poreikį atsiskaityti nacionaline lankomos šalies valiuta.
Lietuva daugiausia turistų sulaukia iš Baltarusijos, Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos. Pernai atvykėlių iš užsienio skaičius siekė 1,8 mln., Lietuvoje jie išleido apie 3,5 mlrd. Lt. Palyginti su 2010 metais, turistų srautas ir jų išleidžiamų pinigų suma išaugo maždaug penktadaliu.
Nepakenks Lietuvos įvaizdžiui?
„Turistai žino, kad atvykus į vieną ar kitą šalį atsiskaitymas vyksta vietine valiuta, tad nenustebs, jei Lietuvoje degalinėje ar parduotuvėje iš jų nepriims eurų, dolerių ar kitos valiutos“, – kalbėjo M. Jovaiša.
Pasak jo, keliaujantys užsieniečiai dažnai naudojasi bankų kortelėmis, o Lietuvoje bankomatų tinklas tikrai gerai išplėtotas. Žinoma, kai kurie turistai dėl vienokių ar kitokių priežasčių vežasi ir valiutos. Vieni tai daro tiesiog apsidrausdami, jei pavogtų banko kortelę ir pan., kiti paprasčiausiai nepasitiki, kad mokant banko kortele valiuta bus pakeista palankiu kursu, o kai valiutos keitykloje pamato savo akimis – tuomet ramiau.
„Tai, kad Lietuvoje už prekes ir paslaugas reikalaujama atsiskaityti nacionaline valiuta – litais, tik parodo, jog mūsų šalyje verslas yra legalus, mokame mokesčius ir gyvename pagal įstatymus. Daugelyje Europos šalių yra fiskalinė drausmė ir tai keliaujantiems užsieniečiams jokia naujiena. Tik tokiose šalyse kaip, pavyzdžiui, Meksika ar Tailandas vietiniai verslininkai, nepaisydami nacionalinės valiutos, iš turistų mielai priima dolerius ar kitų šalių pinigus“, – tvirtino M. Jovaiša.
