aA
Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 m. – milžiniškas laimėjimas mūsų šalies istorijoje, kuriuo šiandien galime didžiuotis. Pasitinkant valstybės atkūrimo šimtmetį, žmonės šalies gimtadienį švęsti bus kviečiami ne pasyviu dalyvavimu, o kuriant iniciatyvas ir dovanojant gerus darbus.
Lietuvos vėliava
© M.Žiličiaus nuotr.

Savanorystę galima atrasti iš naujo

Vienas iš kertinių šventės akcentų yra „Šimtmečio savanorių“ iniciatyva, kurios esminė idėja – įtraukti Lietuvos gyventojus ir išeiviją į prasmingą šventės minėjimą. Iniciatyva bus siekiama sutelkti milijoną savanorių, kurie vienaip ar kitaip prisidės prie šimtmečio paminėjimo padovanodami šaliai savo dovaną.

Programos tikslas – vykdant jubiliejaus programos iniciatyvas bei kitus pilietinės atsakomybės skatinimo projektus, didinti socialinę ir pilietinę atsakomybę. Laukiama, jog po įgyvendintų veiklų iki 2020 m. visuomenės pilietinės galios indeksas padidės ne mažiau kaip 5 procentais.

Pastarųjų metų pilietinės galios indekso rezultatai parodė, kad 68 proc. Lietuvos gyventojų nedalyvauja visiškai jokiose savanoriškose veiklose, o tai reiškia, kad vos trečdalis visuomenės įsitraukia į savanorišką veiklą, todėl planuojama, kad artimiausi metai bus skirti savanoriškoms veikloms skatinti ir įgyvendinti. „Šimtmečio savanorių“ iniciatyva veiks nuo kitų metų pradžios iki pat 2020 m.

Užsienyje gyvenantys lietuviai taip pat neliks nuošalyje – projektas „Šimtmečio savanoriai“ suburs ne tik Lietuvoje gyvenančius žmones, tačiau ir užsienio lietuvių bendruomenes, kurios taip pat galės prisijungti prie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo. Lietuvių bendruomenes užsienyje bus kviečiamos dovanoti gerus darbus valstybei, kurioje jie gyvena. Planuojamų veiklų spektras platus – numatyti tokie darbai kaip aplinkos gražinimas, pagalba nevyriausybinėms organizacijoms ir vietos bendruomenėms, kultūriniai bendruomenių renginiai bei kita savanoriška veikla.

Dalyvių antplūdis vos per dvi dienas

Šiemet prasidėjęs pilietinis projektas „Aš už Lietuvą!“ pirmasis pasitiko valstybės atkūrimo šimtmetį. Per dvi dienas mūsų projekte sudalyvavo apie 33 tūkst. dalyvių iš 54 Lietuvos miestų. „Tai yra išties labai geras rezultatas“, – džiaugiasi idėjos iniciatorius Karolis Sargūnas.

Karolis Sargūnas
Karolis Sargūnas
© DELFI / Kiril Čachovskij

K. Sargūnas ėmėsi iniciatyvų per pastaruosius metus pastebėjęs poreikį paįvairinti savanorystės projektus. „Jie dažnai apsiriboja viena veikla ir ne visada patenkina potencialių savanorių lūkesčius. Yra žmonių, kurie nori dalyvauti kažkokioje savanoriškoje programoje, bet galbūt nenori vien tik tvarkyti aplinkos arba duoti kraujo. Todėl kilo mintis išplėsti sritis, kad žmonės galėtų kolektyviai dalyvauti savanoriškoje programoje ir pasirinkti, kas jiems labiau patinka“, – aiškina projektų idėjų autorius.

Savanorystės sritys buvo atrinktos atlikus apklausą, kokia veikla labiausiai mėgsta užsiimti savanoriaujantys žmonės. K. Sargūnas pastebėjo, jog aktyviausiai žmonės renkasi aplinkos tvarkymą ir pagalbą savanoriškoms organizacijoms.

Pilietiškų ir savanoriškų iniciatyvų kūrėja Luka Lesauskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programoje suvienys Lietuvos moksleivius, kuriems rengiamas nacionalinis konkursas, skatinantis kitokį savo šalies istorijos pažinimą, „Pažink laisvę“. „Istorija populiarėja ir kiekviena mokykla, kiekviena komanda gali šalies gyventojams savo krašto istoriją pristatyti kitaip. Juk yra labai daug įdomių faktų, istorinių įvykių ir asmenybių, apie kuriuos mes mažai žinome ir kuriuos galime atrasti“, – džiaugiasi L. Lesauskaitė.

Moksleiviams skirto projekto „Pažink laisvę“ koordinatorė tikina, jog konkursas praėjusiais metais sulaukė virš 100 komandų ir virš 500 dalyvių. Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui šį skaičių tikimasi gerokai padidinti ir svarbų jubiliejų pasitikti dar aktyviau.

Didysis tikslas – pasiekti milijoną savanorių

Šimtmečio minėjimo programoje numatytas siekis, kad šventėje aktyviai dalyvautų ir šaliai padovanotų savo gerus darbus kuo daugiau lietuvių. Iškeltas didelis tikslas – pasiekti milijoną savanorių. Programos iniciatyvai skiriamas laikas neturi ribų, todėl geri darbai bus skatinami ir šventei pasibaigus.

Vėliava
Vėliava
© DELFI / Domantas Pipas

VšĮ „Aš už Lietuvą“ koordinatorė Justina Juodytė neabejoja, kad šalies tikslas surinkti milijoną savanorių įmanomas. „Geri darbai, kuriuos galime daryti – lankyti vaikų namus, organizuoti renginius, koncertus. Žmonės ir dabar gali aktyviai siūlyti savanoriškas veiklas, gerus darbus. Einame link to, kad tai nebūtų vienkartinis dalykas ir žmonės nuolat siūlytų veiklas, ieškotų bendraminčių, organizacijų, užsiimančių panašia veikla“, – sako koordinatorė.

Idėjų valstybės atkūrimo paminėjimui netrūksta

VšĮ Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centro vadovei Dianai Skučaitei artėjantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas taip pat yra pats darbymetis. Vadovė rūpinasi projektu „Gyvenu laisvai“ ir dirba su tautinių bendrijų jaunimu Visagine, Vilniaus rajone, Šalčininkuose, Trakų rajone ir Švenčionyse.

2018 m. vasario 16 d. Valstybiniame jaunimo teatre D. Skučaitė planuoja pristatyti eksperimentinio spektaklio premjerą. „Pusę spektaklyje pasirodysiančių aktorių sudarys tautinių bendrijų jaunimas, kitą pusę – profesionalūs aktoriai. Stengsimės įtraukti kuo daugiau tautinių bendrijų, ypač iš tų regionų, kurie yra atskirtyje“, – aiškina D. Skučaitė.

Vadovė spektaklį vadina eksperimentu, kadangi anksčiau tokia iniciatyva dar nebuvo įgyvendinta. Tiesa, tai dar ne viskas, kuo D. Skučaitė nustebins valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Pasak pašnekovės, gimsta vis naujos idėjos, o laiko joms įgyvendinti dar yra daug. Vadovė prasitaria, jog planuose yra ir šimtmečiui skirto filmo kūrimas arba spektaklio statymas – tai priklausys nuo pačių tautinių bendrijų jaunuolių, kurie pasirenka idėjas ir meno priemones, kuriomis norėtų jas išreikšti.

2018 m. Lietuva minės atkurtos valstybės 100 metų jubiliejų. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė dokumentą, kuriame buvo skelbiama, kad nepriklausoma ir demokratiniais pamatais atkurta Lietuvos valstybė atskiria nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tapinas: jeigu jau galime žveją nukelti girtą nuo ledo, tai gal galime ir prezidentę į Rygą nuskraidinti (178)

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas dėl lėktuvo gedimo nevykti į Latvijos...

Panevėžio ir Prienų klubų siekiams pasipriešino „Žalgiris“ (1)

Pirmadienį vykusiame Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) visuotiniame susirinkime netrūko įtampos....

Ne visi lietuviai norėtų dirbti trumpiau už tą patį atlyginimą (67)

Didžioji dauguma lietuvių norėtų, kad jų darbovietė sutrumpintų darbo valandas , palikdama tą...

Rusijos samdinius traukia iš „pilkosios zonos“: mes reikalaujame, prašėme jau užtektinai (23)

Rusijos kariuomenės veteranams atstovaujantis forumas sekmadienį nutarė žengti neįprastą...

Kai kurioms Lietuvos ligoninėms – neišvengiami pokyčiai: likimą pasirinkti galės pačios (92)

Pasirodė sąrašas 15 ligoninių, kurios turėtų būti arba uždarytos, arba pertvarkytos. Pasak...

Įsivaikinusi moteris: tiesa, kad vaikas auga ne biologinėje šeimoje, turi savo kainą (49)

Daugelis žmonių turi stiprų poreikį tėvystei, tačiau nepavykus natūraliu keliu susilaukti...

Paskelbtas pavojingiausių žaislų sąrašas: ko per Kalėdas vaikams geriau nedovanoti

Artėjant Kalėdų karštinei, Jungtinėse Amerikos Valstijose paskelbtas 10 pavojingiausių žaislų...

„Benzingalviams“ standartinis „Lamborghini Huracan“ pasirodė per lėtas – pavertė žvėrimi (1)

„Lamborghini“ yra greiti automobiliai, tačiau kai kuriems jų, rodos, įspūdingos galios...