4 vaikų mama atkirto tiems, kurie vasarą mokykloje neturi ką veikti

Mokslo metų prailginimas mokyklose pasitiktas skirtingai: vienose nuspręsta vasaros dienomis mokytis organizuojant žygius ir išvykas gamtoje, kitose nutarta tęsti įprastas pamokas klasėse. Kaip elgiasi skirtingos mokyklos, kad prailginti mokslo metai vaikams nepabostų ir kaip jiems sekasi?

Rezultatai rodo, kad atostogauti dar anksti

Bezdonių pagrindinės mokyklos tarybos narė ir keturių vaikų mama Vita Rulinskienė teigia, kad įprastus darbus turintiems tėvams visus tris vasaros mėnesius užtikrinti, kad atostogaujantys vaikai laiką leistų prasmingai, yra sudėtinga. Ji pastebi – užpuolę karščiai lėmė tai, kad kai kuriuos dalykus nemaža dalis besipiktinančių tiesiog praleido pro akis.

„Mano aštuntokui gegužės pabaigoje mokytoja skyrė užduotį sudėti skyrybos ženklus ir juos paaiškinti. Mano vaikas, kuris gerai mokosi, tąkart gavo dvejetą. Man prieštaringai skamba, kai mokytojai šią vasarą sako, kad jie jau išėję programą, viskas padaryta ir nebėra ką veikti, tačiau mokiniai taip ir neišmokę elementarių skyrybos taisyklių. Jeigu tikrai nebūtų ką veikti vasarą, vaikai gautų dešimtukus ir būtų viską pilnai išmokę. Tada galėtume sakyti, kad viską esame pilnai išmokę. Dabar to nėra“, – piktinasi ji.

V. Rulinskienė įsitikinusi, kad trijų mėnesių atostogų vaikams yra per daug, jie lieka be prasmingo užimtumo.

„Tėvai negali taip ilgai atostogauti ir yra priversti palikti vaikus namuose be priežiūros. Atostogos – neproporcingai ilgos. Man patiko, kad šiemet vaikai kas 6 savaites mokslų turėjo savaitę atostogų – taip atrodo subalansuotas mokymosi ritmas“, – sako pašnekovė.

Mokyklos tarybos narė stebisi ir tuo, kad administracija, reaguodama į karščiu besiskundžiančius moksleivius, pradėjo svarstyti idėją vėl trumpinti mokslo metus. Anot jos, toks blaškymasis – beprasmiškas.

„Mokslo metų pabaigoje administracija su mumis jau derina, kad mokslo metus reikia trumpinti – karštyje neįmanoma išsėdėti. Manau, kad tokiu būdu Lietuvoje mes nieko nepakeisim. Taip blaškytis negalima“, – teigia ji.

Susitarė mokytis ir šeštadieniais

2017 m. priimtas sprendimas pailginti mokslo metus 10 ugdymosi dienų. Norint užbaigti mokslo metus anksčiau, Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje nutarta ugdymo procesą organizuoti nepamokinėmis formomis.

10 papildomų dienų mokykloje buvo išdalinta taip, kad 5 iš jų buvo dirbama šeštadieniais, taip birželio mėnesiui paliekant ne 10 dienų, o 5. Anot progimnazijos direktoriaus Gintaro Alfonso Petronio, šios datos ir joms tenkanti veikla buvo apgalvota iš anksto.

„Rudens šeštadienį progimnazijos mokiniams buvo surengtos išvykos į Vilniaus muziejus, kino teatrus, o pavasarį organizavome Kaziuko mugę ir Amatų dieną, kuri turėjo labai didelį pasisekimą. Renginį gausiai lankė mokinių tėvai ir seneliai. Kaip ir kasmet, prisijungėme prie miesto švarinimosi akcijos „Darom“ – tvarkėme mokyklos aplinką ir Neries pakrantę, prie kurios įsikūrusi mūsų progimnazija.

Po talkos kai kurios klasės kartu su tėvais organizavo piknikus. Gegužės šeštadienį organizavome aktyvią, linksmą, sportinę veiklą šeimoms mokyklos stadione“, – mokyklos inicijuotas šeštadienių veiklas vardina G. A. Petronis.

Sprendimui moksleiviai neprieštaravo

Paskutinis skambutis Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje nuskambėjo anksčiau – pamokos baigėsi birželio 4 dieną. Vis dėlto, dar savaitę vyko įvairios edukacinės ir pažintinės veiklos: sporto šventė, išvykos.

„Mokytojams buvo rekomenduota vieną dieną skirti išvykoms į mokinių tėvų darbovietes – iniciatyva vadinosi „Šok į mamos klumpes, į tėčio aulinius“. Mokiniai aplankė trikotažo fabriką „Sparta“, įmonę „Paulini“, „Swedbank“ finansinę laboratoriją, Vilniaus miesto savivaldybę, „Telia Lietuva“, prekybos centrą IKEA, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą“, – vardina G. A. Petronis.

Progimnazijos direktorius prideda, kad aštuntų klasių mokiniams paskutinę mokslo metų dieną buvo organizuoti užsiėmimai „Būk kariu vienai dienai“, kuriuos vedė Karo akademijos kariūnai. Birželio 11 dieną aktų salėje vyko 5-8 klasių mokslo metų pabaigos šventė.

Apie pakeitimų naudą kalba patys mokiniai. Penktokai mano, kad per birželio karščius „yra labai sunku mokytis, jautiesi pavargęs jau nuo pačios šilumos ir tai, kas dėstoma pamokų metu, įsiminti labai sunku“. G. A. Petronis pastebi, kad mokiniams patinka pažintinės kelionės – apklausti moksleiviai rašė, kad „pamokas veda tie patys mokytojai, o kelionių metu susitinki su naujais žmonėmis, gali save išbandyti įvairiose praktinėse veiklose“.

Progimnazijos septintokės Saulė ir Liepa įsitikinusios, kad nepamokinė veikla vasaros metu yra kur kas geriau, nei karštą dieną mokytis tvankioje klasėje. „Smagu su klasės draugais dalyvauti pamokose, kurios būna vedamos gamtoje šalia mokyklos, nei 45 minutes skaityti vadovėlius, rašyti, spręsti uždavinius ar klausyti mokytojų aiškinimo.“

Aštuntokai Marija ir Augustinas, sėkmingai išlaikę egzaminus į Vilniaus licėjų ir Žirmūnų gimnaziją, jau gegužės mėnesį būdami pamokose didelės motyvacijos mokytis neturėjo.

Visų klasių kalbinti mokiniai pritarė ugdymo proceso organizavimui šeštadieniais, nes, pasak jų, savaitgaliais dažniausiai būna namuose, o vasarą su šeima galima vykti į keliones arba planuoti kitas veiklas.

Vasaros metu mokiniai kabinetuose nesėdi

Prailgėjusiais vasariškais mokslo metais nenuobodžiavo ir Pagėgių savivaldybės Stoniškių pagrindinės mokyklos moksleiviai. Štai, birželio 7 d. jiems vyko integruota bandymų, tyrimų ir eksperimentų diena „Mokykla be sienų“. Jos metu buvo integruojamos biologijos, geografijos, matematikos, dailės pamokos.

Moksleivių laukė išvyka į Klaipėdą ir apsilankymas Jūrų muziejuje, kuriame susipažinta su Baltijos jūros gyvūnija, rinkti smėlio, augalų mėginiai, grįžus lyginti su esančiais mokyklos teritorijoje, daryti vietovės eskizai, skaičiuoti atstumai.

Birželio 11 d. buvo organizuojama Tyrėjų diena – „Mokomės su tėveliais“. Vyko išvažiuojamosios matematikos, dailės, istorijos, pilietiškumo pamokos Pagėgiuose. Vaikai aplankė savivaldybės merą, Pagėgių bažnyčią. Buvo matuojami ir lyginami mokyklos, mero kabineto, posėdžių salės, bažnyčios plotai, kalbama apie savivaldybės, bažnyčios, mokyklos pastatų architektūrą.

O birželio 13 d. vyko praktinis užsiėmimas prie Kucų ežero kartu su Pagėgių priešgaisrinės tarnybos komanda. Čia vaikams buvo pasakojama apie saugų elgesį prie vandens, skęstančiojo gelbėjimą.

Pamoka ne klasėje ir nebūtinai 45 minutes, tyrimai ir bandymai, mokymasis internete, lauko klasėse ar naujose edukacinėse erdvėse, individualios konsultacijos – tik dalis inovatyvių ugdymo metodų, kuriuos šiais metais rengiasi įgyvendinti beveik du šimtai švietimo įstaigų. Mokyklų veiklos tobulinimo projektams įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 3,5 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų.