Žmogaus veiklos poveikis gamtai nesvarstomas. Žmogus, plėtodamas žemdirbystę ir plėsdamas savo gyvenimą plotą naikina natūralias buveines, tarša daro įtaką ekosistemoms, tačiau gamta kaip gyvas organizmas, žmogui pasitraukus, sugeba atkovoti savo teritoriją.
Metalo vagims žala aplinkai buvo nė motais
© Kauno RAAD nuotr.

Visgi, kartais žala gamtai yra didesnė nei galima įsivaizduoti. DELFI primena tris didžiausias technogenines katastrofas Lietuvoje ir jų padarytą, dar šiandien jaučiamą, poveikį gamtai.

Tanklaivio „Globe Assimi“ avarija

Data: 1981 lapkričio 21

Aplinkybės:

Audros metu su Gibraltaro vėliava plaukiojęs tanklaivis užplaukė ant seklumos. Stiprėjantis vėjas ir srovės laivą nunešė ant šiaurinio Klaipėdos uosto molo ir šis lūžo į kelias dalis.

Pasekmės: Jūroje atsidūrė visas tanklaivio krovinys – apie 17 000 tonų mazuto. Išsiliejęs mazutas padengė papludymį iki pat Šventosios. Pakrantėje susidarė buvo 5-50 metrų pločio mazuto ir smėlio mišinio sluoksnis. Vietomis jo storis siekė net pusę metro. Ilgainiui mazutas įsiskverbė į smėlį, kartais pasiekė ir metro gylį.

Žala gamtai:

Iš paplūdimių per pusmetį, skirtingais duomenimis, buvo išvežta 300-600 tūkst. tonų mazuto ir smėlio mišinio.

Suniokotos kopos, didžiulė žala ekosistemai – tik ledkalnio viršūnė. Galima teigti, kad pasekmės jaučiamos ir praėjus daugiau nei trisdešimčiai metų nuo katastrofos.

Tuo metu panašios nelaimės nebuvo mačiusi ne tik Baltijos jūra, bet ir visa Sovietų Sąjunga, o padarinių likvidacijai nebuvo patirties. Iš pajūrio į sąvartynus ir karjerus išvežtas didžiulis kiekis smėlio paspartino kranto eroziją, dėl kurios ir šiandien po didesnių audrų niokojami paplūdimiai ir plaunamas smėlis.

Kadangi buvo mokama už išvežtą smėlį, tai pasipelnyti norėję darbininkai be reikalo išvežė ir nemažai švaraus smėlio. Jau kitos žiemos audros į jūrą išnešė dar apie milijoną kubinių metrų smėlio.

Niekur nedingo ir išvežtas mazutas, o ir dabar atsiveria viena kita mazuto versmė.

Jonavos „Azoto“ avarija

Data: 1989 kovo 20

Aplinkybės:

Sprogus įmonės izoterminei saugyklai į aplinką išsiliejo 7500 tonų skysto, greitai garuojančio, amoniako. Nuo amoniako kilo didžiulis gaisras ir persimetė į trąšų sandėlį.

Žala gamtai:

Į orą pakilo nuodingų cheminių medžiagų debesis. Jonavoje amoniako koncentracija ore viršijo dvidešimt kartų maksimalią leidžiamą normą.

Visgi, nuodingas buvo ne tik amoniakas. Degant nitrofoskos trąšoms išsiskyrė krūva dar nuodingesnių medžiagų – azoto oksidai, fosforas.

Cheminiam ginklui prilygstantys teršalai tiesiog išdegino teritorijas aplink gamyklą, ten liko plikos žemės plotai, net aplinkiniuose Kėdainių ir Širvintų rajonuose duso žmonės ir gyvuliai.

Susidarė 50 kilometrų ilgio ir penkiolikos kilometrų pločio užteršta zona, o vietomis susidarė skysto amoniako ežeriukai.

Net mažos amoniako koncentracijos vandenyje yra pražūtingos vandens augalams ir gyvūnams. Susidarę amonio hidroksidai padidina vandens šarmingumą, kas pražudo ne tik smulkius, planktoninius organizmus vandenyje, bet ir pačias žuvis.

Ilgu periodu, šie teršalai skatina vandens eutrofikaciją – žydėjimą.

Nors tuo metu Sovietų Sąjungoje formaliai buvo vykdoma „Glastnost“ politika, bet konkretūs avarijos padariniai ir žala gamtai buvo slepiami. Visgi, panašu, kad laikui bėgant, gamta susitvarkė su avarijos pasekmėmis, tačiau dar didesnė žala buvo padaryta žmonėms. Septyni žmonės žuvo tiesiogiai dėl avarijos, tačiau nėra aišku kiek mirė dėl teršalų sukeltų ligų.

Dyzelino potvyniai Juodupėje

Data: 2009 kovo 25 ir 2010 gruodžio 28

Aplinkybės:

2009 metais prie AB „Orlen Lietuva“ produktotiekio prisijungė dyzelino vagys ir kurį laiką žarnomis pumpavo kurą. Bebrai pragraužė nusikaltėlių žarną ir į aplinką pasklido virš šimto tonų dyzelino.

2010 metais produktotiekyje įvyko avarija. Išsiliejęs dyzelinas susikaupė lomoje ir susidarė maždaug 20 arų ploto ežeras. Dalis dyzelino melioracijos grioviais ir vamzdžiais nutekėjo į upelius.

Žala gamtai:

Pirmosios avarijos atveju užteršta 14 hektarų pelkės, teršalai pateko į Vyžuonos ir Šaltojos upelius, kurie buvo svarbios saugomos ornitologijos zonos – šalia jų stodavo tūkstančiai migruojančių paukščių.

Net po pusmečio buvo pranešama apie paukščių ir bebrų žūtis. Nors vietomis teršalų koncentracija viršijo kelis šimtus kartų, bet tinkamai sureagavus, atsisakius naudoti chemines priemones, buvo išsaugota vandens augmenija ir sumažinta žala gamtai.

Naftininkams skirta atlyginti 10 milijonų litų žalą gamtai, tačiau teismų procesas nusitęsė penkerius metus ir tik balandžio pabaigoje priimtas galutinis sprendimas.

2010 metais dvi savaites Juodupės seniūnijoje buvo paskelbta ekstremalioji padėtis.

Keturių ūkininkų žemėje atsirado tiek dyzelino, kiek jie sunkiai sunaudotų per visą gyvenimą. Visgi, jie nelabai tuo liko patenkinti. Dyzelinas išsiliejo ir užteršė jų laukus, kurie netinkami žemdirbystei dar šiandien.

Avarijos likvidavimo metu surinkta apie 3 tūkstančiai kubinių metrų teršalų.

Kartą jau nukentėjusį upelį pavyko apsaugoti. Greitai sureagavus, drenažo sistemas nukreipus į melioracijos griovio atšaką, teršalus pavyko surinkti šiems dar nepasiekus vandens.

Didžiausios katastrofos Lietuvą ištiko sovietmečiu, kai nei ekologijai, nei darbų saugai nebuvo skiriamas toks dėmesys kaip šiandien. Šiandien rimta žala gamtai laikoma ne vietoje stovinti statinė su atidirbusiais tepalais ir jos savininkui užtraukia aplinkosaugininkų sankcijas, o stambios įmonės yra po padidinamuoju stiklu.

Aplinkos apsaugos agentūra, vadovaudamasi teisės aktais, vykdo potencialiai pavojingų objektų kontrolę, kilus ekstremalioms situacijoms koordinuoja Aplinkos ministerijos institucijų ir kitų institucijų veiksmus, rengia ekstremalių situacijų prevenciją reglamentuojančius įstatymų projektus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po dramatiško finišo atsikvėpęs Šaras: dabar visa Europa žino, kad „Žalgiris“ – aukščiausias lygis specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (218)

Šarūnas Jasikevičius didžiuojasi tuo, ką Kauno „Žalgiriui“ pavyko nuveikti tiek šį...

Orai: po lietaus plūstels vasariškas karštis (1)

Šią savaitę šalyje ir toliau išsilaikys maloniai šilti orai. Savaitei įpusėjus pradžiugs tie,...

Po „Žalgirio“ smūgio – negailestinga kritika CSKA: pasakyti du žodžius? Itoudis vėl pratrūko (64)

„Pralaimėjimas yra pralaimėjimas. Tai – apmaudu ir nemalonu. Bet atsilikti 20 taškų buvo...

Trileris Eurolygos finale: „Real“ nukarūnavo Eurolygos čempionus MVP – Dončičius (108)

Sekmadienio vakarą Belgrado „Štark“ arenoje vykusiame didžiajame Eurolygos finale stipriausio...

Miestiečiai brandžiame amžiuje nėrė į kaimo verslą ir nepasigailėjo (19)

Kada nors nusibelsti iš savosios Dzūkijos į kitame Lietuvos pakraštyje, Molėtų rajono Medeikių...

Planas sustabdyti Kremlių Baltijos šalyse: kuo gali praversti „Uber“ pavyzdys (697)

Staigaus Rusijos puolimo metu JAV ir sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse būtų greitai...

Baltos vestuvių ceremonijos varnos: parodė, kaip nereikėtų rengtis į karališką puotą (54)

Kvietimai į karališkas vestuves buvo išsiųsti dar kovo mėnesį, tačiau kai kurie svečiai vis...

„Žalgirį“ geresniu už CSKA pavadinęs Jasikevičius: šitie vyrai – daugiau nei fantastiški (197)

Kauno „Žalgiris“ išgyveno Maskvos CSKA šturmą ir pirmą kartą Eurolygos istorijoje iškovojo...

Stančikas: pati opozicija nenorėjo komisijos (5)

Neįveikę valdančiųjų pasipriešinimo sudaryti žemės ūkio komisiją, konservatoriai paskelbė...

Gailius: Šimašiaus nuomonė man nesvarbi (38)

Liberalų sąjūdis, Valstybės saugumo departamento pateiktoje informacijoje Seimo Nacionalinio...