Atrodo, jų prognozės kol kas pildosi. Nors pavasarį mokesčiai už šildymą piktino ne vieną, bet žmonės neatsimena tokio šilto pavasario. Gėlės pradėjo savo žydėjimą daug ankščiau nei įprastai, o žemė sausa kaip parakas.
Miškininkai išskyrė pagrindinį pavojų – miškų gaisrus, bet gamtai poveikį gali padaryti ne tik jie.
Verta atsiminti, kad ne tik pavasaris yra karštas. Praėjusi žiema, nors šaltukas spustelėjo gerai, buvo beveik be sniego. Tirpstantis sniegas paprastai miškus palieka drėgnus, pilnais grioviais vandens.
Vanduo ne tik padidiną bendrą drėgmę ir mažina gaisrų pavojų, bet taip pat yra ekosistemos dalis ir sukuria terpę gyvūnams.
DELFI paklausė Lietuvos gamtos fondo vadovo Nerijaus Zableckio, ko galima tikėtis šiemet, jei tęsis karščiai ir kaip tai gali atsiliepti gamtai ir gyvūnijai.
„Gyvename drėgmės pertekliaus juostoje, bet jei tikrai bus sausra, tai gyvūnai pajaus pasėkmes“, – sakė vadovas.
Anot jo, nuo didžiųjų vandens telkinių priklausoma gyvūnija neturėtų nukentėti, tačiau mažos balos ar tvenkiniai gali sumažėti, tad ši vasara gali praeiti be įkyrių kraująsurbių – uodų, kurie būten pradeda gyvenimą mažuose telkiniuose.
„Kas liečia smulkiąją gyvūniją, tai jei išdžius mažieji telkiniai, uodų turėtų būti mažiau. Jų gyvenimo ciklas būtent ten ir prasideda. Be vandens lervos negalės užaugti”, – sakė N. Zableckis.
Visgi Lietuvos gamtos fondo vadovo teigimu, nėra kuo per daug džiaugtis. Romantikai gali pamiršti ir pasivaikščiojimus menesienoje kurkiant varlėms.
„Kitas variantas galimas, kad išdžiūvus tokiems telkiniams ir varlių galėtų sumažėti. Kurkulams reikia drėgmės, o ir buožgalviai neturės kur vystytis”, – sakė jis.
Visgi, kiti gyvūnai neturėtų pajausti tiesioginių karščio pasekmių.
„Didesni gyvūnai, tarkim stumbrai, lūšys, vilkai, karščio poveikio neturėtų pajausti. Bent jau nesu girdėjęs, kad atsirastų kokios agresyvumo problemos. Priešingai. Karštyje sumažėja kalorijų poreikis, gyvūnai pasitraukia giliau į tankmę ir ten praleidžia dienas. Kitas reikalas su smulkesniais”, – kalbėjo N. Zableckis.
Gamtos fondo vadovas pasakojo, kad gali tekti kentėti smulkiesiems plėšrūnams, mat varlių mėsa delikatesas ne tik Prancūzijoje.
„Na varlėmis daug kas maitinasi. Lapės, usūriniai šunys, tie patys gandrai, o iš kitos pusės, varlės sunaikina daug vabzdžių. Kaip bus šiemet – nežinau”, – kalbėjo N. Zableckis.
Visgi, iš platesnės perspektyvos, ne tik varlės gali kentėti. Sausros atveju, poveikis gamtai gali būti didelių mastų.
„Gamta yra kaip šachmatų lenta. Vienos rūšys gali daryti vienus ėjimus ir kirčius, kitos vaikšto kitaip, bet pasitraukus vienai rūšiai skylė neatsiranda. Prasideda domino žaidimas”, – kalbėjo vadovas.