Ukrainietės snaiperės stoja į mūšį su Putinu: jei jas paimtų į nelaisvę – žagintų, kankintų ir galiausiai nužudytų

24 m. blondinė su silikonu padidintomis lūpomis „Sultonė“ pritūpusi atsega dėklą ir išsiima snaiperio šautuvą „American Barrett“. „Mano meilė“, – sako dėdama šautuvą ant peties. Už nugaros jai stovintis barzdotas instruktorius šūkčioja nurodymus: „Trys taikiniai, už 186 metrų, nušauti.“ Sultonė atsigula ant žemės, permeta per petį į uodegą suimtus plaukus. Pokšt, pokšt, pokšt. Kulkos pataiko už kokių 2,5 cm nuo taikinio. Ji nesistebi: „Turi žudyti nedvejodamas. O aš ir neturiu nė krislelio abejonės.“

Sultonės vardą pasirinko todėl, kad jai patinka turkų muilo operos. Ji – viena iš trijų snaiperių moterų, kurias specialiosios pajėgos atrinko dar pažangesnėms snaiperių treniruotėms miškuose Ukrainos vakarinėje dalyje. Sultonė, jos kolegės Feniks (nesunaikinama kaip paukštis feniksas) ir Oksana (kartą ją taip pavadino kurjeris, ir šis vardas prilipo) pasižymėjo, tapusios savanorėmis Ukrainos teritorinės gynybos daliniuose. Tačiau Ukrainos fronto linijose, kuriose dominuoja snaiperiai vyrai, reikalavimai bus kur kas griežtesni. Pirmasis įgūdžių tobulinimo etapas – mokymai miške.

Snaiperių mokymus veda nekalbus karininkas; pseudonimas Pavaduotojas.