ES vykdomoji komisija aiškiai pasakė, kad kai (arba jei) Serbija prisijungs prie ES, turės nutraukti bet kokias dvišales prekybos sutartis su kitomis valstybėmis, o sąjungos lyderiai pareiškė norintys, kad Belgrado politika būtų artimesnė ES blokui. Tačiau Serbijos politikai į kritiką nekreipia dėmesio ir ketina spalio 25 d. įstoti į Eurazijos ekonominę sąjungą. Rusijos vadovaujamai sąjungai priklauso Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas ir Kirgizija.
Toks Serbijos planas „nėra kliūtis integracijai į Europą“, – praeitą savaitę el. laiške teigė Serbijos prekybos ministras Rasim Ljajic. Pasak jo, Europos Komisijos įspėjimai „Serbijos sprendimo sudaryti sutartį su Maskva nepakeis“.
Kol Serbija dar netapo valstybe nare, ES negali daryti įtakos jos sprendimams, prie kokių grupių jungtis, tačiau kai kurie ES atstovai leido suprasti, kad norėtų, jog Serbija pademonstruotų aiškesnį įsipareigojimą tapti valstybe nare, ypač po to, kai anksčiau šiais metais pasirodžiusioje pažangos vertinimo ataskaitoje teigta, kad Serbija savo užsienio ir saugumo politiką su ES derina tik iš dalies.
Nelygūs prekybiniai santykiai
Serbijos vadovai tikina, kad siekį tapti ES nare laiko prioritetu ir tikisi šį tikslą įgyvendinti iki kito dešimtmečio vidurio. Tačiau Serbija taip pat sieja istoriniai ir religiniai ryšiai su Rusija, padedantys valstybei užkirsti kelią tarptautinėms organizacijoms pripažinti Kosovo nepriklausomybę. Be to, Rusija Serbijai yra dovanojusi naikintuvų ir tankų, o Serbijos lyderiai, įskaitant ir prezidentą Aleksandar Vucic, dažnai lankosi Maskvoje.
„Orientuotis į Europą“
„Negalima vienu metu eiti į kelias skirtingas puses, – praeitą mėnesį Helsinkyje pareiškė Slovakijos užsienio reikalų ministras Miroslav Lajcak. – Jei rimtai norima orientuotis į Europą, akivaizdu, kad reikia priimti politinius sprendimus, padedančius prie šio tikslo artėti. Tačiau šis sprendimas buvo ne toks.“
Rusijos prezidento Vladimiro Putino įkurta Eurazijos ekonominė sąjunga pradėta norint sukurti atsvarą ES atvirajai rinkai ir atkurti Maskvos įtakos sritį buvusioje Sovietų Sąjungoje. Be Rusijos sąjungai priklauso dar keturios valstybės.
Belgrado ekonomistai abejoja, ar stoti į šią sąjungą naudinga, nes šalis daugiausiai eksportuoja ne į rytus, o į vakarų Europą.
„Į Rusiją eksportuojama tik ketvirtis į Vokietiją ir Italiją eksportuojamų prekių, – teigė ekonomistas ir centrinio banko patariamosios tarybos narys Ivan Nikolic. – Taigi gausime prieigą prie naujų rinkų, tačiau kyla klausimas, ką joms galėsime pasiūlyti. Galime eksportuoti maisto produktus bei vaisius ir daržoves, tačiau mūsų siūlomos kainos nekonkurencingos.“
