Nepaisant griežtėjančių Vakarų sankcijų, praėjusiais metais Rusijos ekonomika atsistojo ant kojų: paaiškino, kas tai lėmė

Amerikos valdžia akivaizdžiai tikėjosi, kad „didžiuliai, beprecedenčiai padariniai“, atsiradę po JAV ir jų sąjungininkų įvestų sankcijų, padės sustabdyti Rusijos karo mašiną. Deja, nepaisant vis griežtėjančių Vakarų sankcijų, praėjusiais metais Rusijos ekonomika atsistojo ant kojų. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šiemet šalies agresorės ekonomika augs 0,7 proc. – tiek pat, kiek Prancūzijos, nors Jungtinės Karalystės (JK) ir Vokietijos ekonomika traukiasi. Viltis, kad Rusijos ekonomikos būklė užners apynasrį karui, išblėso.

Kita vertus, šis nusivylimas yra toks pat klaidingas, kaip ir pradinė A. Blinkeno euforija. Cituojant patį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną: „Neteisėti apribojimai, įvesti Rusijos ekonomikai, iš tiesų gali padaryti neigiamą poveikį vidutiniu laikotarpiu.“ Esminis klausimas yra ne tai, ar Rusijos ekonomika gali ištverti dar ilgesnį sekinamąjį karą (gali), bet ar ji gali ištverti karo veiksmų suintensyvinimą, kurio Rusijai greičiausiai reikės, kad pagerintų savo perspektyvas mūšio lauke. O tai panašu į beveik neįmanomą dalyką.

Rusijos biurokratai per pastaruosius 14 mėnesių atliko tris žygdarbius. Jie rado būdų atsilaikyti prieš sankcijų krušą, kuria taip džiaugėsi A. Blinkenas. Taip pat jie pasirūpino pakankamais gyvosios jėgos ir techniniais ištekliais invazijai tęsti. Ir visa tai buvo padaryta ženkliai nepabloginus rusų pragyvenimo lygio, dėl ko žmonės galėtų pradėti bruzdėti. Visgi bet koks bandymas eskaluoti konfliktą minėtuosius pasiekimus paverstų niekais.