Kaip išgelbėti saviškius Afganistane? Būkime kaip žydai

Ką galvoji, kuomet krenti iš kelių šimtų metrų aukščio, nuslydęs nuo kylančio lėktuvo, kuriuo tikėjaisi pasitraukti nuo mirtino pavojaus? Tikriausiai ne vienas uždavėme sau panašių klausimų, stebėdami video kadrus, kuomet tūkstančiai afganų užplūdo Kabulo oro uostą, gelbėdamiesi nuo visur esančio Talibano. Užplūdo su viltimi palikti šalį, kurios jie patys, panašu, kad nesiruošė ginti.

Priekaištus, kaltinimus palikime kitoms temoms (čia pakalbėti tikrai yra apie ką), kaip ir natūralią nuostabą: kokio proto reikia būti tikintis išgyventi įsikabinus prie lėktuvo išorės? Būna situacijų, kuomet protas veikia epizodiškai, o dirba tik instinktai – turbūt visi girdėjome lietuvišką posakį „Skęstantis ir už šiaudo griebiasi“.

O virš Kabulo vis suka lėktuvai – čekams pavyko išgabenti jiems talkinusius afganų vertėjus, vokiečių karo orlaivis paėmė tik septynis asmenis, lietuviai vis dar „svarsto“ ir „derina detales tarptautiniais kanalais“. Taigi, kas belieka, kai nebelieka jokios vilties? Belieka būti žydu.