– Edvinai, teigiate, kad šiuolaikinių žmonių problema – netreniruoti, neaktyvuoti sėdmenys. Ką turite omenyje?
– Daugumos šiuolaikinių pasaulio žmonių sėdmenys yra „miegantys“. Ši būsena netgi turi savo terminą – „sėdmenų amnezija“. Dažniausia priežastis yra sėdimas gyvenimo būdas bei kiti papildomi faktoriai, kurie neretai susiję su per mažu fiziniu aktyvumu. Sėdmens raumenys sėdint yra pertempiami, todėl vėliau negali būti pakankamai aktyvuojami. Dar viena iš pasitaikančių priežasčių – tai stuburo pakitimai, kai dirginamas arba užspaustas slankstelio nervas tinkamai nebefunkcionuoja, o sėdmens raumenys, negaudami reikalingo nervų impulso, pakankamai nesusitraukia ir ilgainiui silpsta. Šios priežastis būna tarpusavyje labai susijusios.
Iš vaikų išties kiekvienas galime daug ko pasimokyti. Vienas iš tokių dalykų – judesiai. Kai esame kūdikiai, pradedame šliaužioti, ropoti, bandome stotis, augdami pradedame vaikščioti, šokinėti, bėgioti, karstytis. Vėliau, paauglystėje, ypač šiais laikais, naujausios technologijos skatina pasyvų gyvenimo būdą ir atbukina judesius, kas atsiliepia jau suaugus. Darbe mes sėdime, mašinoje sėdime, namie sėdime, atėję į sporto salę irgi patogiai sėdime treniruokliuose, kurie didele dalimi neatkartoja jokių kasdieninėje veikloje esančių judesių. Mūsų kūnai skirti judėti pačiais įvairiausias būdais, todėl tikrai nereikia jų nuolat dirbtinai riboti. Net žengiant žingsnį aktyvuojama apie 200 raumenų. Žvelgiant giliau, žmogaus kūnas ir smegenys turi 100 milijardų neuronų, apie 600 raumenų, virš kelių šimtų sąnarių ir geba atlikti milijardus judesių, bet šiuolaikinis žmogus patiria judėjimo badą. Dėl to kenčia visos kūno sistemos – sėdmenys viena iš dažniausių. Kiek paauglių ir suaugusių, ypač mažiau fiziškai aktyvių, atlieka tokius elementariausius judesius, kaip daikto paėmimas ar paprastas pritūpimas, taisyklingai ir be apribojimų? Šiais laikais dažniausiai įkaliname save į vieną – sėdėjimo pozą, ir tai yra didelė problema, netgi epidemija.
