Galbūt laiškas buvo per ilgas, aš per daug išsiplėčiau, cituodamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdininkų atsakymus. Aš nenorėjau paverkti dėl iš darbo atleistos žmonos. O ir tame darbe ji uždirbdavo gerokai daugiau negu Lietuvoje nustatyta minimali alga. Aš norėjau pakritikuoti, kaip Vyriausybė, skubotai priimdama įstatymus, nepadaro savo darbo iki galo.
Nuo 2017.07.01 dienos galioja naujasis darbo kodeksas. Pagal jį, už kvalifikuotą darbą negali būti mokama tik minimali alga. Esu įsitikinęs, kad apie tokį įstatymo pakeitimą iki šiol nėra girdėję net rajono savivaldybės darbuotojai. Nes jiems pavaldžios įstaigos, pavyzdžiui, vaikų lopšeliai – darželiai, auklėtojos padėjėjai („auklytei“) kelia reikalavimus: būtinas ne žemesnis, negu aukštasis koleginis išsilavinimas. Bet darbo sutartyje nurodomas darbo užmokestis – kažkoks kelių skaičių kodas, kuris realiame gyvenime reiškia minimalią vyriausybės nustatytą algą.
Nuo 2019.01.01 dienos minimali alga „ant popieriaus“ yra 555 Eur, o atskaičius mokesčius į rankas lieka apie 380 Eur.
Mane labiausiai papiktino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reklama radijuje. Ministerijos valdininkai už reklamą sumokėjo tūkstančius eurų, o realiai po naujojo darbo kodekso priėmimo paprastam dirbančiajam alga į rankas nepadidėjo net vienu centu. Negana to, ministerijos valdininkai apsigynė, kad jie tokios reklamos neužsakinėjo, kad biudžete 2019 metais reklamai nebuvo skirta pinigų. Tai gal radijo stotis norėjo save pasireklamuoti, nors po skelbimu pasirašinėjo kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerija? Gal radijo stotis neteisėtai pasisavino ministerijos vardą? O gal ministerija tą skelbimą užsakė 2018 metais, o tik aš jį išgirdau 2019 m. gegužės mėnesį? O gal skelbimas buvo užsakytas panaudojant Europos Sąjungos skirtas lėšas?
Man nesvarbu, ar darbdavys nurodys darbo sutartyje 555,01 ar 555,02 eur mėnesinį darbo užmokestį. Esmė, kad darbdavys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų. O ne taip, kaip kai kurie komentatoriai rašo, kad „tai mano firma, kiek noriu, tiek ir moku“, arba „susikurk savo verslą ir galėsi sau mokėti, kiek tik panorėsi“.
Lietuvos provincijoje darbo kodeksas negalioja. Darbuotojas nežino, kada jis bus išvarytas kasmetinių atostogų, nežino, ar grįžęs po atostogų dar atgaus turėtą darbo vietą, ar bus priverstas išeiti iš darbo „savo noru“. Vyriausybės darbuotojai priiminėja įstatymus, net nenutuokdami, kad jų vistiek nebus laikomasi. Darbdaviams visiškai „dzin“, ar tai senasis darbo kodeksas, ar naujasis. Įmonėje galioja tik darbdavio sugalvoti įstatymai, kurie niekur neužrašyti.
Prieš daug metų buvo priimtas trišalis susitarimas, kad vairuotojams už kvalifikuotą darbą turi būti mokamas ne mažesnis, negu 1,3 karto + 1 litas didesnis už minimalią algą Lietuvoje. Kai Lietuvoje minimali alga buvo padidinta iki 1000 litų, vairuotojo alga „ant popieriaus“ buvo 1301 litas. Žinoma, darbdaviai mokėdavo sutartą algą, priklausančią nuo nuvažiuotų kilometrų.
Taigi ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėjo konkrečiai nustatyti, koks mažiausias atlyginimas už kvalifikuotą darbą turi būti mokamas. O dabar šis įstatymas yra tik rekomenduojamo pobūdžio. Darbuotojas gali nueiti pas darbdavį ir paprašyti, kad jam būtų padidintas atlyginimas, jei „darbdavys atlyginimo fonde turi tam pakankamai lėšų“. Ne įstatymas, o kažkokia pajuoka. Aš ir anksčiau, kol dar nebuvo priimtas naujasis darbo kodeksas, tardavausi su darbdaviu dėl atlyginimo padidinimo.
Jeigu darbdavys sugebėjo sukurti verslą ir darbo vietas, jis turi nešti atsakomybę už savo pavaldinius ir laikytis Lietuvos įstatymų. Jei vyriausybė nusprendė padidinti minimalų darbo užmokestį, tai darbdavys privalo jį padidinti. Jeigu jam tai nepelninga, tegu skelbia bankrotą. O dabar darbdavys apeina įstatymus. Dalį darbuotojų atleidžia iš darbo, o likusiesiems dirbti "patriotams" ir „padlaižūnams“ pakelia algą iki „naujos minimalios algos“.
Bet tie „padlaižūnai“ jau turi atlikti ne tik savo tiesiogines pareigas, bet ir iš darbo „savo noru“ išėjusių kolegų darbą. Ir darbdavio „padlaižūnai“ toliau dar labiau stengiasi įtikti savo ponui, nes puikiai supranta, kad kito „minimalios algos kėlimo Lietuvoje“ atveju, kažkuris iš jų neteks darbo, kai dar kartą bus mažinami etatai „mylimoje“ įmonėje.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.