aA
Neseniai praėjusi Kovo-11-oji , Lietuvos 24-asis gimtadienis, buvo kiek kitoks nei ligi šiol. Pagrindinis skirtumas, palyginus su praėjusiais metais, išryškėjo sotinėje, Vilniuje. Buvo surengtos ne tik jau įprastai organizuojamos Lietuvos Tautinio Jaunimo Sąjungos kasmetinės eitynės - šį smagų šventimo būdą „atrado“ ir TS-LKD partija bei jos jaunimas.
© Autoriaus nuotr.

Jeigu tikėsime žiniasklaida, abejose eitynėse dalyvavo panašus dalyvių skaičius: 3-4 tūkst. Nors vėlgi, manau, kad bandymai manipuliuoti skaičiais viešojoje erdvėje nenuginčijami. Tautinio Jaunimo organizuotos eitynės kai kuriuose informacijos šaltiniuose buvo numuštos net „iki tūkstančio dalyvių“. Straipsnio pabaigoje įkėliau keletą nuotraukų ir video, kuriame matosi tas „tūkstantėlis“. Vis dėlto, tautininkų organizuojamų eitynių dalyvių skaičiaus mažinimas jau nebekelia nuostabos: didelius kiekybinius svyravimus įvairių informacinių šaltinių erdvėje pastebėti buvo galima ne tik šiais metais. Vargu, ar šis kiekybinis eitynių menkinimas tėra atsitiktinumas, neapdairumas - juk ir kokybinis šmeižtas „žygiuoja“ greta.

Kasmet klijuojami „nacių“, „neonacių“, „antisemitų“, „ultranacionalistų“(?), „radikalų“, „fašistų“ etiketės dar nėra blogiausia dalis, vertinant tautininkų eitynes viešojoje erdvėje. Nors, verta atkreipti dėmesį, kad tokie epitetai buvo ir yra labai būdingi buvusiai SSRS, dabartinės Rusijos, propagandos mašinai. Tai verčia susimąstyti...

Vis dėlto, grįžkime prie viešosios erdvės siekio diskredituoti LTJS rengiamas eitynes. Dar vienas bandymas tai padaryti – išryškinti tam tikrus momentus, siekiant iškreipti bendrą vaizdą. Jeigu esate užmetę akį į didžiausių inernetinių portalų žurnalistų darytas ir patalpintas nuotraukas, tikriausiai sutiksite, kad nuotraukose dominuoja plikos galvos, rūkantys žmonės ar šiaip pagautos rūstesnės žmonių mimikos. Man, kaip daugkartiniam eitynių dalyviui, kyla klausimas: kur merginos tautiniais drabužiais? Kur tėvai su vaikais? Kur seneliai susikibę? Kur besišypsantys paaugliai? Kur jaunos šeimos?

Tiek gražių akimirkų galima pastebėti eitynėse, tačiau atrodo, tarsi kažkas stengiasi to neužfiksuoti, siekiant sukurti kuo tamsesnį bendrą vaizdą. Būtų gerai, kad tai būtų viskas. Kiekvienais metais, eitynių aprašymo antraštėse beveik visada aptinkamas žodis „incidentas/ai“. Net jeigu incidentų ir neįvyksta – šis žodis būna vis tiek pavartojamas: „Patriotinės eitynės praėjo be rimtų incidentų“.

Pats žodis „incidentas“ turi nenuginčijamai neigiamą konotaciją. Teigimas, kad „incidentų neužfiksuota“, parodo, kad buvo tarsi jų laukta, tikimasi. Kodėl laukta, tikimasi? Tada grįžtame, tikriausiai, prie anksčiau mano minėtųjų epitetų. Todėl, kad žygiuoja radikalai, fašistai, ultranacionalistai (kad ir ką tai reikštų), antisemitai. Juk tai pavojingi žmonės, iš kurių galima daug ko laukti.

Taigi, žiniasklaidos priemonės, net ir turėdamos būti nešališkos, net ir neturėdamos prie ko prikibti, dažnai tam tikrą neigiamą krūvį turinčių žodžių pagalba užkoduoja savąjį neigiamą požiūrį, kuris perduodamas skaitytojui. O ką jau kalbėti, kuomet vis dėlto įvyksta tam tikri incidentai, kad ir nelabai susiję su eitynėmis?

Pasipila kaltinimai, negražūs epitetai ir straipsnių lavina „Kodė aš nežygiuosiu Kovo 11-ąją su nacionalistais“. Būtent, žiniasklaida juk atlieka ir tam tikrą straipsnių filtrą, vienus prileisdama prie viešosios nuomonės formavimo, kitų ne. Jeigu demokratinėje valstybėje negalima uždrausti kitos nuomonės, galima sumažinti jos „kiekį“, užgožiant priešingos pozicijos straipsniais. Laimima kiekybe.

Grįžkime prie 2014 m. kovo 11 d. pro europietiškųjų eitynių. Jose dalyvauti ar stebėti gyvai, prisipažinsiu, neteko. Vis dėlto, nuotraukose pamatytas momentas leido suformuoti aiškią poziciją: tokiose eitynėse nedalyvausiu niekada. Tas momentas, be jokios abejonės, buvo ES vėliavos akcentavimas. Tiek pavieniui, tiek kitoje mažos Lietuvos vėliavėlės pusėje. Nesu už išstojimą iš ES. Nemyliu Kremliaus.

Vis dėlto, mėlynos vėliavos akcentavimas eitynių metu, 1990 m. Kovo 11-osios kontekste man atrodo ne tik absurdiškas, niekinis, tačiau ir įžeidžiantis tautinius jausmus. Mėlynos vėliavos „dalyvavimas“ Nepriklausomybės Atkūrimo dieną gali reikšti du dalykus. Pirma, Lietuvą iš SSRS išvadavo Europos Sąjunga, antra, atkuriant Nepriklausomybę, pagrindinis lietuvių siekis buvo tapti Europos Federacijos nariais. Nei viena nei antra nėra teisinga. Tai neatsispindi mūsų Konstitucijoje.

Konstitucijoje trumpai ir aiškiai yra pasakyta, jog ne kažkoks viršvalstybinis biurokratinis aparatas nurodo, kaip Tauta turi gyventi, bet pati Tauta turi aukščiausią suverenią galią, kurios varžyti negali niekas: jokios valstybės, sąjungos ar federacijos. Todėl, per valstybines šventes viešai demonstruoti virš nacionalinių junginių, ypač tų, kurių atstovai atvirai niekina tautas, teigdami, kad tai yra atgyvena (vadinasi ir visa mūsų Konstitucija), vėliavėles, kartu „surišant“ su nacionaline vėliava, yra nesuderinama su Konstitucijos dvasia, kurią gali pajusti kiekvienas lietuvis, skaitydamas pagrindinio teisės šaltinio preambulę ar pirmuosius 10 straipsnių. Dar kart pasikartosiu- nesu už išstojimą iš ES, tiesiog šios sąjungos vėliavų demonstravimo laikas gali būti Europos ar Lietuvos įstojimo į ES dienos, bet ne nacionalinių švenčių vieši renginiai.

ES vėliavos nešimas per Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dieną daug ką gali pasakyti ir apie organizaciją, partiją, kuri leido savo eitynes taip „papuošti“. Žinia yra paprasta ir aiški – Lietuva yra Europos Sąjunga, Europos Sąjunga yra Lietuva. Tai puikiai atsiskleidžia dvipusėse vėliavėlėse. Klausimas, tikriausiai, galėsiantis sutrikdyti pro europiečių eitynių dalyvį(ę): kas esi, lietuvis(ė) ar europietis(ė)?

Tikriausiai, būtų bandoma apeliuoti, jog šie pasirinkimai gali būti persidengę. Visgi tai tik dalis tiesos. Kiekvienas lietuvis gali būti/yra europietis, tačiau ne kiekvienas europietis gali būti/ yra lietuvis. Kultūra, istorija(šaknys), kalba mus išskiria iš kitų Europos gyventojų. Ir ne tik mus vienus. Tik ypač multikultūralizmo paveiktuose regionuose kultūra, kalba, istorija netenka prasmės. Tai vis dėlto, kas vienija Europą? Koks pagrindas, leidžia vadinti save europiečiu? Artimu vokiečiui, ispanui, italui, portugalui ir t.t.?

Būti europiečiu toli gražu nereiškia mosikuoti žydra vėliava per nacionalines šventes, būti europiečiu reiškia didžiuotis savo Tauta ir jos unikalumu, bei gerbti kitas Tautas ir kovoti už jų išlikimą. Edvardas Abėjus yra pasakęs: „Patriotas turi visada būti pasiruošęs ginti savo šalį nuo vyriausybės“.

Savo ruožtu norėčiau pasakyti, kad tikras europietis turi būti visada pasiruošęs ginti tautų Europą nuo jos biurokratų. Kovodami su Briuseliu, derėdamiesi su juo, kaip lygius su lygiu, būsime tikrieji Europos patriotai- europiečiai. Nuolaidžiaudami Briuselio biurokratams, nepelnytai įsileisdami JŲ simboliką į savo didžiąsias šventes, liksime tik paklusnūs tarnai, vykdantys bet kokius ponų reikalavimus ir liaupsinantys juos. Todėl jaunimo dalyvavimas Kovo-11 – osios eitynėse su ES vėliavomis sukelia tik liūdną šypsnį : Tikroji laisve, ar dar ilgai Tavęs belauksim? Ar dar ilgai slėpsiesi po komunizmo griaučiais?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvių bruožas, kuris erzina: tautiečiai tik apsimeta viskuo nepatenkinti (5)

Lietuviai laimingų žmonių tauta. O jeigu kartais mums pasirodo priešingai, tai tik dėl to, kad...

Pasodino vaiką ant „nusiraminimo“ kėdės šalia baseino – viską mačiusio vyro komentaras įskaudino (25)

Viskas atsitiko prieš kokį mėnesį. Buvau „Impulso“ sporto klubo baseine su vyresniais...

Jauną motiną pribloškė akušerės sprendimas – tik vėliau sužinojo jo priežastį (113)

Mano istorija prasideda 2018 metais kovo 27 dieną. Gimdžiau mažesnio Lietuvos miesto gimdymo...

Vaikino neatsargūs žodžiai privedė iki skyrybų, bet jo pamiršti negali (21)

Nuo tos dienos, kai perskaičiau šį laišką, kurį rašei prieš Valentino dieną, negaliu ramiai...

Svajonę išvykti į Australiją sužlugdė kliūtis, kurios nesitikėjo (20)

Turbūt ne vienas esate girdėjęs apie „Working Holiday“ programą. Ši programa yra skirta...

Top naujienos

Šalis, kur prostitucija – tiesiog verslas: kaip tai atrodo iš arti (49)

Na, va jums ir prašome, dar viena spalvinga spalvingos šalies pusė. Aš su prostitucija...

Tobulą atostogų vietą atradę lietuviai įspėja tautiečius: higienos sąskaita taupyti nevalia, todėl nekartokite mūsų klaidos (29)

Laoso Liaudies Demokratinė Respublika – nedidukė Pietryčių Azijos valstybėlė, gyventojų...

Lietuvoje siaučiant tymų protrūkiui Veryga pripažįsta veiksmų plano neturintis (122)

Lietuvoje – tymų proveržis: šiemet jau užfiksuoti 224 atvejai. Pernai tokių buvo 30.

Paaiškino, kodėl „klevai“ laikiną vairuotojo pažymėjimą turės 3 metus (6)

Keičiasi tvarka, nurodanti, kiek laiko galioja pradedantiesiems vairuotojams išduodamas laikinasis...

„Žalgirio“ svajonę pasvėręs Kuzminsko brolis: būtų nuostabu, jei tolyn patektų ir Kaunas, ir Milanas laida „Krepšinio zona“ (16)

Dar prieš tris savaites nekantriausi Lietuvos žurnalistai jau skubėjo laidoti Kauno „Žalgirio“...

Ekspertas apie išvadas dėl buvusio Putino bendražygio mirties: nieko panašaus nebuvau matęs (69)

Lūžęs kaklo kaulas, kuris lūžta labai retai, nebent smaugimo ar dusinimo atveju, kraujo...

Netrukus vėl suksime laikrodžius – miegosime trumpiau (210)

Paskutinį kovo sekmadienį vėl teks pasukti laikrodžių rodykles – šį kartą jas suksime pirmyn...

ES lyderiai spaudžia ir perspėja britus: viskas bus daug sunkiau siūlo atidėjimą iki gegužės 22-osios; papildyta 19.26 (165)

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį didino spaudimą Didžiosios Britanijos parlamentui paremti...

Keletas rimtų priežasčių, kodėl verta miegoti nuogai (6)

Ievos kostiumas miegant šalia išrinktojo teikia neabejotinų pranašumų. Vienas iš jų –...

Prakalbus apie staigų atlyginimų kilimą – Maurico pastaba: deja, yra vienas magiškas žodis (107)

Finansų ministerija blogina ekonomikos augimo prognozes : kaip situacija keičiasi lietuvių...