aA
Drąsiai sakau, gana vaikus žaloti, reikia jiems padėti. Kam mes pirmi atėjome į žemę – ar kad prieš vaikus demonstruotumėm perteklinę galią? Ar kad padėtumėm jiems būti savimi ir atsiskleisti? Kurkime aplinkas, kad vaikai sužydėtų, o ne vystų.
Pamoka
© Ignas Rusilas

Dvylika metų vedu vaikams stovyklas gamtoje su palapinėmis, konsultuoju šeimas, tarpininkauju sprendžiant konfliktus tarp mokyklos, vaiko ir šeimos. Ir akivaizdžiai matau: vaikams į galvas pilamos pagrinde akademinės žinios, o bendrosios kompetencijos, kurios turėtų mokyklose būti ugdomos, yra apleistos.

Vaikai dalinasi, kad mokyklose viską reikia daryti pagal mokytojų komandas, į lauką retai kurioje mokykloje per pertraukas išleidžia. Patyčios yra tapę norma.

Švietimo įstatyme yra nurodoma, kad reikia ugdyti pilietišką, socialiai jautrų, kritiškai mąstantį žmogų, norintį mokytis visą gyvenimą, bet...

Bendražmogiškiems santykiams mokyklose tikrai per mažai lieka erdvės.

Pasidalinsiu keleto vaikų liudijimais.

Vienas ketvirtos klasės berniukas nepajėgė nieko gero girdėti apie save ir vis užsikišęs ausis šaukdavo: juk aš esu blogas, blogas.

Jei vaikas pagrinde gaudavo pastabas, o palaikančių jį žodžių trūko, tai jis ir suvokia, kad jis yra blogas. O toks negatyvus savęs priėmimas veda į savinaiką.

Po keturių mėnesių mokykloje trečios klasės mergaitė pasakoja: „Mūsų mokytoja vis sako: „vaikai, dirbam, dirbam, sutaupysime laiką ir jį praleisime maloniai.“ Bet niekada savo pažado neįvykdo.“ Ir vieną kartą mergaitė išdrįsta po poros mėnesių priminti jos duotą pažadą: mokytoja, bet jūs žadėjote mums malonų laiką, o kodėl jo vis nėra?

Mokytoja atsako:nedraskyk čia man akių, gali savo tėvams draskyti.

Tai koks čia tarpusavio santykių pavyzdys? Ar tokiose sąlygose gali formuotis pilietiškas žmogus?

Kita istorija: mergaitei per pertrauką berniukai išrauna kuokštą plaukų, ji išbėga į koridorių klykdama ir neina į sekančią pamoką, stovi koridoriuje. Mokytoja greituoju būdu per daug nesigilindama apkaltina mergaitę, kad tu erzinaisi ir jūs abu kalti, greit eik į pamoką. Mokytojos sprendimuose aiški žinutė, man nesvarbu, ką tu jauti, man svarbu, kad tu keltum savo akademinį pažangumą ir mano išmokymo reitingai būtų aukšti.

Žiūrint į vaiką kaip nedalomą visumą, tai vertingas visam gyvenimui tik visaapimantis pažangumas.

Vien tik akademinio rezultato siekimas paleidžia į gyvenimą jauną žmogų su neįgalumu, nugalintą, nudrąsintą.

Mokytoja ir tėvams pasako: jūsų dukra pastoviai per jautriai reaguoja, darykite ką nors su jos jautrumu.
Socialiai jautrūs vaikai turėtų būti vertybė, tik juos reikia išmokyti pozityvaus mąstymo. Jei vertintume socialiai jautrių vaikų signalus, Lietuvoje nebūtų tiek socialinių bėdų, nes jie signalizuoja dar neįvykus dideliai „avarijai“.

Sutinku vieną dieną iš mokyklos grįžtančią, nuleidusią galvą antrokę. Klausiu, ar kas nutiko? Ji atsako, kad manęs šiandien mokykloje niekas nepastebėjo.

Daug kas pasakytų, kad neįmanoma tokiam būryje žmonių, kad vaikas būtų nepastebėtas. O iš tiesų, jei niekas nepasakė vaiko vardo, nepasižiūrėjo į akis, nepasidžiaugė juo, nepadavė jam rankos, tai jis ir grįžta į namus vienišas su žinia, kad jo niekas nepastebėjo. Gal kas pasakysite, kad tai tinkamos vaikui ugdytis sąlygos?

Dar daug kur mokyklose mačiau plakatus, kad vaikus turi ugdyti šeima, o mokykla tik moko matematikos ir t.t.

Nors ugdymasis ir mokymasis yra nedaloma visuma.

Mokyklose be galo daug yra hiperaktyvių vaikų, kuriems išsėdėti suole 45 min. neįmanoma, jie nuolat gauna pastabas ir pasijunta nevykėliais.

Mokslininkų tyrimų išvados mums pateikia, kad hiperaktyviam vaikui reikia hiperaktyvios pedagogikos. Kad klasėje sėdint dideliam kiekiui vaikų, jau po 10 min. pradeda trūkti deguonies. Sėdint suole, vaikų smegenų pilkosios ląstelės, kurios atsakingos už informacijos įsisavinimą, užmiega ir tik nuskambėjus skambučiui, atsistojus, jos tampa aktyvios. Vadinasi, vaikai imliausi yra per pertraukas, o per pamokas mokosi ypatingai varginančiu būdu.

Kai deguonies trūksta, taip pat labai sunku susikaupti. Kam patogus toks mokymas, kai mokytojas yra aktyvus, o vaikai sėslūs, pasyvūs?

Mokantis nenatūraliomis sąlygomis reikia daug metų varginančio mokymosi, nes vaikų imlumas būna sutrikęs.

Vaikai pasakoja, kad toks varginantis mokymasis atima visą vaikystės džiaugsmą ir jie dar ankstyvame amžiuje tampa bejėgiais sraigteliais.

Pasireiškia vaikuose ir gamtos stygiaus sindromas. Nuo to kai kurie vaikai tampa apatiški, dirglūs, agresyvūs. Vargina vaikus psichosomatiniai sutrikimai, galvos skausmai, pilvo skausmai, nemiga, pradeda šlapintis į lovą.

Kiek dar turėsime paaukoti vaikų, kad nustotumėm tęsti atgyvenusį mokymo būdą?

Geras pavyzdys yra šviesaus pedagogo Suchomlinskio. Jis savo knygose pasakojo, kad pas jį po keturių metų atėjo aukso medaliu pabaigusi mokyklą mokinė, vedina dviejų metukų sūnumi, ir pasakė, aš jums turiu pretenzijų: jūs mus mokėte matematikos, kalbų, geografijos, fizikos ir kt., bet neišmokėte bendrauti, spręsti konfliktus, valdyti jausmus, suprasti lyties skirtumus. Ir to pasekoje aš negalėjau savo sūneliui išsaugoti tėčio, mes išsiskyrėme.

Pedagogui buvo labai naudinga ši pretenzija. Jis tikrai pasijuto kaltas ir nuo to laiko mokymosi procesą organizavo kitaip.

Akademiniai dalykai – tik viena iš aštuonių kompetencijų, kurių turime mokyti jauną žmogų. O ar mokyklose vienodai suteikiamas laikas visoms kompetencijoms ugdyti?

Savaime vykti gali tik irimas, kūrybai reikia akivaizdaus laiko ir pastangų.

Mūsų prieš metus įkurtoje Žalioje gamtos mokykloje atsirado ne vienas vaikas, kuris buvo nepageidaujamas valdiškose mokyklose, kuriose yra visas komplektas pagalbos vaikui specialistų. Ir taikant lauko pedagogiką ir dvasinė humanizmą reikėjo kai kuriems vaikams pusmečio, kai kuriems kelių mėnesių, kad jie nurimtų, susigrąžintų savigarbą ir jau dabar vėl myli gyvenimą, save ir artimą ir nori mokytis visą gyvenimą, yra smalsūs.

Vis dar gaila, kad šiandien tėvams reikia ieškoti privačių mokyklų, mokėti iš paskutiniųjų pinigus, kad vaiką tarsi išpirktų iš jį gniuždančios aplinkos.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(64 žmonės įvertino)
3.9688

Istorikas Marius Vyšniauskas: Istorinė amnezija arba tauta, atsisakanti savo praeities (III) (20)

Istoriko Mariaus Vyšniauko tekstas „Istorinė amnezija arba tauta, atsisakanti savo praeities“...

Grįžo į Lietuvą, bet nesitikėjo tokio popierizmo: mūsų valstybinis sektorius vis dar dvelkia Sovietų Sąjunga (83)

2019 metų gegužė – su drauge po keliolikos metų grįžtame į Lietuvą. Teisingiau grįžtu aš,...

Kreipiasi į vilkų medžiotojus: ekosistemų destrukcijos pasekmės palies mus visus vienodai (185)

Visuomenės – visų jūsų ir mano – svarstymui 2019 m. spalio 4 d. paskelbtas Aplinkos...

Verslo pietūs Kauno restorane paliko be žado – barmenės poelgio iki šiol negali pamiršti (66)

Noriu pasidalinti su skaitytojais restorano Kaune aptarnavimo kultūra. Atvykus VIP klientui, iš...

25-eri metai, kai kuriame lygių galimybių visuomenę: kokia iš tikrųjų berniukų padėtis? (30)

„Visi lygūs, bet kai kurie – lygesni“ – prieš tokius socialinius „nukrypimus“ jau 25...

Top naujienos

NT mokesčio mokėtojų paieškos parlamente: mokėsiu, ir daug (27)

Dalis tarp turtingiausių šalies politikų patenkančių Seimo narių net nebando išsisukinėti ir...

Pinigai teka į NT: įspūdingai išaugo turinčių 5 ir daugiau butų skaičius (31)

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie turi ne po vieną butą, bet ir po du, tris ar net penkis ir...

Po pirmųjų 100 Nausėdos dienų – skirtingi vertinimai: laukia labai svarbus lūžis

Vertinant prezidento Gitano Nausėdos darbo šalies vadovo poste pirmąsias šimtą dienų, kurias...

JAV turtuoliai ir jų mokesčiai: artėjant rinkimams – klausimas kaip ir kodėl iš jų paimti daugiau (1)

„ The New York Times “ neseniai paskelbė dramatišką infografiką, rodantį, kad nuo šeštojo...

7 patarimai pakeis jūsų gyvenimą: naudodamiesi jais padidinsite savo optimizmą ir sumažinsite nerimą (1)

„Žvelgiant iš psichologinės pusės, nerimas yra savotiškas apsirikimas. Jis atsiranda, kai...

Lietuvių sukurtos medžiagos padėjo pasiekti pasaulinį rekordą: tai – daugelio mokslininkų tyrimų objektas

Nuo šiol tandeminių perovskitinių-CIGS saulės elementų efektyvumas siekia 23,26 proc. – tai...

Populiariausias Kauno rajonas po 10 metų gali tapti neatpažįstamu (4)

Vilijampolė – vienas aktyviausiai besikeičiančių Kauno rajonų, išsidėstęs palei Neries ir...

Daugiau vaikų su žmona nebeplanuojantis Tomas Sinickis apie jam atliktą vazektomiją: ilgą laiką artimieji manė, kad aš juokauju (50)

Kai kam nors pasakai, kad pasidarei vazektomiją, reakcija būna daugmaž vienoda. Pirma tavimi...

Pro serbų palengvėjimo atodūsius – lietuvių abejonės dėl „nelegalaus“ varžovų įvarčio (26)

Metų laikai keičiasi, o Lietuvos rinktinės taškų aruodas išlieka toks pat tuščias lyg...