Skambutis tas pats, pamokos formatas – 45 min. – toks pats, klasės formatai tokie pat (na, gerai, kai kur yra išmanios lentos). Visa esmė ta pati... Ir gaila, bet didžioji dalis (beveik visa) bendruomenės, tai yra, mokytojai, vis dar dirba vyresni ir laikosi savo senoviško požiūrio. Be abejo, yra ir išimčių. Mokytojų, iš kurių ir aš galiu pasimokinti jų patirties.
Palikdama mokyklą suprantu, kad jaunimas, jauni pedagogai, čia niekada neužsibus arba tokių bus vienetai, pamačius tą tikrąją jos „virtuvę“ bei požiūrį į jauną žmogų. Na, ir žinoma, atlyginimą, kuris, palyginus su funkcijomis ir atsakomybe, yra tikrai juokingas...
Klasėse – po 28-30 mokinių, o tau skirta 45 minutės, per kurias kartais norisi ir praktinį darbą atlikti, bet nėra įrangos, reikiamų priemonių... Kad ir kiek daug visokių seminarų, konferencijų, kvalifikacijos kėlimo pedagogams, leidinių, o esmė ugdymo proceso išlieka vis dar beveik tokia pati jau dvidešimtmetį.
Visi šiandien norim inovacijų, motyvuojančių ir įdomių, įtraukiančių pamokų, bet elementarių priemonių, kaip, pavyzdžiui, spalvoto printerio, kuris manau turėtų būti kiekviename kabinete (o ne vienas visoje mokykloje po užraktu), praktiniams darbams nėra...
Grįžtant prie mokyklos bendruomenės – išeidama gavau gėlių ir gražių žodžių. Ačiū! Bet realybė nebuvo visai tokia... Kuomet kolektyvas vyresnis, požiūris irgi kitoks.
Bet mokiniams patikau. Kai jie kalbina tave: „Mokytoja, pasilikite!“
Tada suprantu, kad kažkuo jiems patikau, buvau įdomi ir reikalinga. O kuo? Galbūt, kad buvau kitokia nei standartinė mokytoja, tą pačią pamoką dėstanti jau n-tuosius metus vėl ir vėl iš naujo, ir praradusi užsidegimą, ir meilę darbui. Buvau su kitokiu požiūriu į mokinį, mokymąsi ir pačią pamoką...
Beje, kita pastebėta detalė – supermamytės, jų irgi sutikau! Tad jei tarp savo draugų turiu tokių – dievaži, mamos, būkite normalios ir duokite ne sau, o vaikams savarankiškumo ir atsakomybių!
Ir pabaigai. Šiandien gavau gėlių nuo klasių, kurias mokiau. Taip pat viena aštuntokė man nupiešė du paveiksliukus apie gamtą, kaip pati sakė: „Nemėgau biologijos, kol neatėjote...“
Iš kitos mergaitės gavau eilėraštį. Liūdna, kad palieku mokinius... Bet tik mokinių ir gaila.
