Tarp Ukrainos protestuotojų palaikyti išsiruošusiųjų - studentai, jauni, pagyvenę ir senjorai. Neatstovaujame jokiai vienai organizacijai, amžiaus grupei, sluoksniui. Tiesiog esame piliečiai, kurie norėjo, nepabūgo ir nepramiegojo. Didelė dalis entuziastų prisijungė iš anksto, tačiau atsirado ir tų, kurie apie misiją sužinojo paskutinį vakarą ir vis dėlto nedvejodami prisijungė.
Kokios priežastys šiuos asmenis paskatino išsiruošti į neramumų krečiamą Ukrainą? Greičiausiai daugelis iš mūsų myli laisvę ir pritaria Ukrainos laisvės siekiams. Galbūt jaučiame solidarumą šaliai, kuri iki šiol kovoja mūšiuose, kuriuose kovojome ir mes, tačiau juos laimėjome daugiau nei prieš 20 metų. Nuotykiai ir naujos patirtys? Greičiausiai tam yra vietos daugelio iš mūsų širdyse ir protuose.
Vis dėlto galima numanyti, kad kiekvienas iš mūsų taip pat slepia ir savo asmeninę idėją ir istoriją. Kokios jos? Kas žino... Iki pirmosios stotelės Ukrainoje - Lvovo - laukia ilgas kelias, todėl išnaudodamas šį laiką stengsiuosi pakalbėti su kiekvienu atskirai.
Tačiau iki to, penktadienio rytą riedant Lenkijos keliais, galiu ir noriu papasakoti savo asmeninę istoriją. Ji atskleidžia, ką ši misija reiškia man ir kodėl gavęs pasiūlymą nė kiek nedvejojau ir atsakiau teigiamai.
Apie tai – kitoje dalyje.
Autobuse baigiant rašyti pirmąjį tekstą, artėjame iki Liublino Lenkijoje. Čia bus pirmoji mūsų poilsio ir pietų stotelė. Vakare jau būsime Lvove ir prisijungsime prie protesto, nešini Lietuvos Trispalvėmis. Vietiniai šaltiniai nesenai pranešė, kad vietinė Lvovo radijo stotis jau pranešė apie mūsų atvykimą.
Tai – dar vienas mūsų misijos svarbos įrodymas ir pripažinimas. Kovojantiems palaikymas iš šalies yra labai svarbus. Taip pat, kaip mums jis buvo svarbus kovojant už savo laisvę kovojant prieš daugiau nei 20 metų. Šis žinojimas džiugina dar labiau ir verčia jaustis dar labiau pakylėtai.
Autorius rašo tinkalaraštį www.sarunasmatulevicius.lt
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!