Šiandien darbdaviai prašo daugiau galių, tačiau pamiršta keletą esminių dalykų, be kurių kalbėti apie sąžiningus darbo santykius bus neįmanoma.
Pirmiausia, akcininkai tarpusavyje gali jungtis į juridinius asmenis tęsiantis darbo santykiams, o darbuotojai – ne. Skirtumas akivaizdus.
Tad mes, Tauta, turintieji demokratinio balso teisę, turime moralinę pareigą įgalinti darbuotojus jungtis ir darbo santykius tęsti per savo įkurtus juridinius asmenis, kur jie galės dalintis informacija tarpusavyje, įdarbinti kitus darbuotojus prisiimdami sutarties vykdymo riziką, susimažinti darbo laiką pas darbdavį ir dirbti keliems darbdaviams, išeiti neapmokamų atostogų, kiek jiems reikia. Visa tai dirbantieji galės daryti be jokio papildomo leidimo, pranešę per nustatytą laikotarpį darbdaviui.
Dabar derantis su darbdaviu yra galimybė streikuoti, tačiau tuo metu darbuotojai netenka pajamų, kas tik susilpnina jų poziciją.
Ar darbuotojų teisė veikti per juridinius asmenis būtų naudinga darbdaviams? Be abejo. Daugiau laisvių turintys, kūrybiškesni, savimi pasirūpinti galintys ir verslūs darbuotojai sukurs daugiau gėrybių sau, o tuomet galbūt pasidalins ir su darbdaviais. Tad nėra priežasčių delsti su šiuo pokyčiu.
Antra, girdisi balsai, kad leisdami ilgesnius viršvalandžius išspręsime neapskaitomų ir neapmokamų viršvalandžių problemą. Vis dėlto, jei už viršvalandžius yra įmanoma nemokėti, tuomet juos prailginus, niekas nesikeis, nes kam mokėti? Todėl darbdavių atstovų ir tam tikrų politikų kalbos panašios į tikro pokyčio imitaciją ir atrodo nenuoširdžiai.
Pokytis, kurio reikia, yra už viršvalandžius darbuotojams apmokėti iš anksto, prieš pradedant dirbti juos. Tokiu atveju visi galės būti tikri: jei darbdavys nedaro darbuotojams pervedimo, prašydamas dirbti viršvalandžius, vadinasi, jis to ir neketina daryti.
Trečia, aš nesuprantu, kas yra drausminės nuobaudos. Ar čia yra drausminami darbuotojai kaip kokie neklaužados? Tai gal darbuotojas irgi galėtų skirti drausmines nuobaudas savo darbdaviams? Jei darbo santykiai išties grindžiami geranoriškumu, o ne bauginimu, drausminių nuobaudų galime ramia širdimi atsisakyti. Ate, bauginime. Jei darbdavys turi kokių nors klausimų, jis gali laisvai kalbėti apie juos.
Ketvirta, teismai sako, kad darbo bylų nagrinėjamas ilgai užtrunka. Tai kenkia visoms šalims. Tad darbdavys, nusprendęs nutraukti darbo sutartį, turėtų pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius atleidimą.
Tai tik keletas svarbių dalykų, nuo kurių galima pradėti.
Kai Islandijoje jų bankininkai išdūrė visuomenę, ten žmonės susitelkė ir siekė perrašyti Konstituciją. Aš neabejoju, kad Lietuvos Tauta visiškai galėtų perrašyti Darbo kodeksą, padaryti jį trumpesniu, aiškesniu ir sąžiningesniu, o ne gigantišku dokumentu, koks yra siūlomas šiandien, pilnu painiavos ir nelygybės.
Vienas iš piliečių
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti? Pasidalinkite savo nuomone! Jūsų minčių laukiame žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: