Į šį šurmulį palydovė atsainiu balsu tėškė: „Juk gavote žinutes”. Tuo metu ji tikrino mano dokumentus, o aš pasiūliau atsiprašyti už suteiktus nepatogumus. Tuomet su vyru buvome pastūmėti į šoną ir tapome tuščia vieta. Palaukus kurį laiką paprašiau baigti tikrinti mūsų dokumentus. Jokios reakcijos. Sulipus visiems bilietus turėjusiems keleiviams klausiu: „Kas čia vyksta? Ar jūs kokia karalienė?”. Tuomet palydovė atšovė, kad paliks mus Varšuvoje. Ir tęsė bilietų neturinčių aptarnavimą.
Priėjau prie vairuotojo paklausti, ar patinka kolegės darbas. Pasirodo, jam patiko. Pasakiau, kad jaučiuosi sugrįžusi į sovietinius laikus, o vairuotojas patenkintas patvirtino esąs tikras sovietinis žmogus. Ekipažas šokiravo.
Tuomet prie manęs priėjo bendrakeleivė lietuvė ir paaiškino, kas mūsų laukia. „Jūs tik nieko nebesakykit. Jus paliks, aš jau buvau panašioje situacijoje. Išgelbėjo vaikino maldavimai ir atsiprašymai. Žinau, ir paliktų. Dabar visada tyliu.“ Nieko nesuprantu – turiu išankstinį bilietą, tvarkingus dokumentus, iškenčiau vėlavimą ir daviau mandagaus bendravimo patarimą.
Sulipus visiems, vairuotojas užvedė variklį, o palydovė iš tarpdurio pareiškė: „Aš jus palieku“. Tada jau patikėjau – tikrai paliks. Ir kaip ir kiekvienas prievartaujamas dariau viską, kad to išvengčiau. Buvo bjauru prieš save, ašaros biro iš bejėgiškumo, gėdos ir pasišlykštėjimo šia jauna furija. Po ilgos nusižeminimo procedūros buvome įleisti į autobusą. Išlipus Kaune paprašiau prisistatyti. Pasirodo, jai tai nepriklauso ir iš viso, kuo mes nepatenkinti, juk atvažiavome.
Taigi, čia ne prasta pasaka, o realybė. Kreipiausi dėl tokio aptarnavimo. Būkite pasiruošę. Ir netylėkite tapę pasityčiojimo objektais.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!