aA
Ne pirmi metai vyksta diskusijos dėl bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinių bei priešmokyklinių įstaigų pedagogų darbo užmokesčių skirtumo. Šių metų sausio 4 d. įvykusio Lietuvos švietimo profesinės sąjungos ataskaitinio – rinkiminio suvažiavimo metu vyko ir dalykinė konferencija.
Įžvelgia kai kurių pedagogų diskriminaciją – prašo numatyti derybų pradžią
Egidijus Milešinas
© Asmeninis albumas

Viena jos dalis buvo skirta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo sąlygų gerinimui. Jos metu buvo pateikti akivaizdūs faktai, kaip skiriasi bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo užmokestis ir jo nustatymo principai.

Akivaizdžiausias skirtumas matosi palyginus minėtų pedagogų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, nustatytus Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priede. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams jie yra beveik trečdaliu mažesni (atsižvelgiant į darbo stažą ir turimas kvalifikacines kategorijas jie mažesni nuo 29 iki 35 procentų). Šiems pedagogams nustatytos ir nevienodos ir taip mažesnių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų „žirklės“. Jei bendrojo ugdymo pedagogams didžiausias skirtumas tarp minimalaus ir maksimalaus koeficientų dydžio siekia 2,1 proc., tai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams šis dydis svyruoja nuo 3,5 proc. iki 4,5 proc.

Tokia gerokai didesnė procentinė amplitudė sukuria prielaidas švietimo įstaigų vadovams manipuliuoti, dažniausiai darbuotojams nepalankia kryptimi, ir taip mažais atlyginimais.

Minėto įstatymo 5 priede randame ir dar vieną skirtumą, geriausiai iliustruojantį atsainų (o gal tiesiog paniekinamą?) šalies švietimo valdžios požiūrį į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogus. Nuo 2018 m. sausio 1 d. atsiradusiuose įstatymo pataisose bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo pedagogams, kuriems nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos ir pedagogams, kuriems suteiktos mokytojo kvalifikacinės kategorijos, panaikintos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų „žirklės“, tuo pačiu padidinant buvusią maksimalią koeficientų ribą. Tuo tarpu ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogus šie nors menki, tačiau pozityvūs pokyčiai aplenkė.

Aiškiausiai minėtus pareiginės algos koeficientų ir jų pokyčių skirtumus iliustruoja sausi skaičiai. Už 36 valandų darbo savaitę (tai prilygs vienam etatui) bendrojo ugdymo pedagogui, neatskaičius mokesčių (bruto), priskaičiuojamas nuo 877,15 Eur. iki 1184,55 Eur darbo užmokestis. Tuo tarpu ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai už tokios pačios – 36 valandų – darbo savaitę gali uždirbti nuo 575,05 Eur. iki 842,70 Eur.

Akivaizdžiai skiriasi bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinių bei priešmokyklinių įstaigų pedagogų darbo apmokėjimo sistema bei jos kaitos perspektyvos. Triukšmingai ruošiant etatinio bendrojo ugdymo mokytojų darbo apmokėjimo sistemą, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams tokia darbo apmokėjimo sistema jau yra taikoma labai seniai. Tačiau kardinaliai skiriasi požiūris į etato struktūrą. Jei mokytojams etate yra planuojama numatyti vidutiniškai 18 kontaktinių valandų, likusias 18 paliekant dirbti kitus darbus, tai ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinių pedagogų etate numatytos 33 kontaktinės ir vos 3 valandos skirtos kitiems darbams. Ši disproporcija itin rėžia akį žinant, kad visiems šiems pedagogams yra keliami vienodai aukšti reikalavimai, kad tiek vieni, tiek kiti yra užversti vienodu kalnu popierių, kad iš jų visų visuomenė reikalauja aukštų vaikų ugdymo rezultatų.

Lietuvos švietimo profesinė sąjunga iš savo kartaus patyrimo žino, kaip Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai reaguoja į daugkartinius raginimus mažinti šią disproporciją. Pirmiausiai jie kinkuoja galvas pritardami, jog situacija yra bloga, o po to pradeda išvedžiojimus, kad nieko pakeisti neįmanoma, nes pokyčiai reikalauja milžiniškų papildomų lėšų.

2017 m. lapkričio 6 d. pasirašyta Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis sudarė teisines prielaidas galų gale imtis ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinių pedagogų darbo užmokesčio problemų sprendimo. Sutarties 8.7 punkte numatyta, kad „iki kiekvienų metų birželio 1 d., atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir šalies ekonominę raidą, finansines galimybes, su sutartį pasirašiusiomis Profesinėmis sąjungomis aptarti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų didinimo galimybes, siekiant iki 2020 metų juos sulyginti su bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo užmokesčiu. Kiekvienų metų susitarimas tampa sudėtine šios sutarties dalimi“, o 8.8 punkte sakoma, kad „atsižvelgiant į etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelį, per 6 (šešis) mėnesius peržiūrėti ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinių pedagogų etatinio darbo apmokėjimo nuostatas ir inicijuoti teisines prielaidas sutartoms nuostatoms įgyvendinti“. Žmonių kalba kalbant, šie punktai sako apie tai, kad galų gale reikia suvienodinti (be abejo, atsižvelgiant ir į specifiką) vienodai svarbų darbą dirbančių pedagogų darbo apmokėjimo sąlygas ir atlyginimų dydį.

Sausio 10 d. Lietuvos švietimo profesinė sąjunga kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl šakos kolektyvinės sutarties vykdymo, prašydama numatyti derybų dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo užmokesčio didinimo pradžią. Ar pavyks Lietuvos švietimo profesinei sąjungai kartu su kitomis kolektyvinę sutartį pasirašiusiomis profesinėmis sąjungomis šiam dokumentui „suteikti kūną“, t.y. įgyvendinti jos nuostatas, pamatysime artimiausioje ateityje. Sėkmė didžiausia dalimi priklausys nuo pačių ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų, nuo to kiek jie bus pasiruošę palaikyti profesines sąjungas derybose, o joms nesisekant jungtis prie protesto akcijų.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kauno darželių absurdas tęsiasi – dėl vienos klaidos tėvai už dvi dienas sumokėjo mėnesio kainą (76)

Nemaniau, kad teks viešai dalintis skauduliais, kuriuos patyriau pastarosiomis dienomis. Vis dėlto...

Autobuso vairuotojo poelgis Vilniuje sužavėjo šimtus: dar yra tokių žmonių! (120)

Toli gražu ne kiekvienas darbuotojas, per dieną susiduriantis su šimtais nepažįstamų žmonių,...

Žinomoje parduotuvėje nufilmuoti vagys net prajuokino: ieškojo dovanų mylimosioms (45)

Vogti tiek, kiek paneši – nepersistengiant. Tokia pasirodė žinomoje parduotuvėje apsilankiusių...

Sveikiname Lietuvos vėliavos laimėtojus ir kviečiame pasigrožėti nuoširdžiausių nuotraukų albumu! (5)

Vasario 16-oji – visiems lietuviams brangi diena. Šia proga kvietėme visus skaitytojus dalyvauti...

Top naujienos

Kęsto Komskio verslas žlunga nesumokėjęs našlaičiams (134)

Vilnietė Simona Kibirkštytė viena augina du mažus vaikus. Be tėvo juos paliko tragiška avarija,...

Pirkėjams rūpi ne tik kaina: už skandalus įmonės sumoka kritusiais pardavimo rodikliais

Lietuviai skaito produktų etiketes, o specialūs produktų žymėjimai, tokie kaip „ekologiška“...

Nuramino dėl Vilniuje įtarto koronaviruso atvejo: visi mėginiai neigiami (123)

Dėl koronaviruso tirto iš šiaurės Italijos grįžusio vyro mėginiai buvo neigiami, patvirtino...

Italija ištikta šoko, pirminio koronaviruso šaltinio nustatyti nepavyksta šalį krečia ir politikų rietenos (34)

Europoje kilusios koronaviruso bangos paliestoje Italijoje tolydžio plinta panika. Šalies...

Mirė Sausio 13-osios byloje kaltu pripažintas buvęs sovietų gynybos ministras (45)

Maskvoje mirė buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras Dmitrijus Jazovas , pranešė Rusijos...

Koronavirusui skverbiantis į Europą, prognozuojamos pasekmės: Lietuvos ekonomikai tai atsilieps (24)

Lietuvos ekonomikai Kinijoje ir Šiaurės Italijoje siaučiančio koronaviruso pasekmės bus...

Ant suolo lemiamu metu paliktas Motiejūnas: Kinijoje gynybos principai kitokie (1)

Donato Motiejūno sugrįžimas į Lietuvos rinktinę nebuvo rožėmis klotas. Pasitelkęs savo...

The Economist

Vėl paverskime Europą nuobodžia! (1)

ES ginčijasi dėl smulkmenų ir džiaugiasi grįžusiu nuobodžiu stabilumu.

Bankai nespėja dalyti paskolų, tačiau NT analitikas ragina pradėti galvoti logiškai (48)

Ekonomistai jau kelerius metus viešojoje erdvėje kalba, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja. Vienas iš...

Euras reaguoja į pasaulinio finansavimo isteriją: sunku atremti kitų valiutų patrauklumą (28)

Dar per anksti skelbti apie euro traukimąsi, net po prasčiausios jo metų pradžios nuo 2015 metų....

|Maža didelių žinių kaina