Sąjungininkės stengiasi išlaikyti tiekimą Ukrainai, ieškodamos šovinių po visą pasaulį. Tačiau šios iniciatyvos įgyvendinamos lėtai, todėl neaišku, ar artimiausiu laikotarpiu jos atneš pakankamai naudos, kad Ukrainos fronto linija išliktų stabili.
„Negalime gaišti laiko veltui, – pabrėžė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas el. laiške „Bloomberg“. – Ilgalaikiai įsipareigojimai yra svarbūs, tačiau taip pat akivaizdu, jog laimės ta kariaujanti pusė, kuri turės daugiau amunicijos.“
Pasak pareigūnų, kalbėjusių su anonimiškumo sąlyga, prezidento Volodymyro Zelenskio sąjungininkai vis labiau nerimauja, kad rusų vasaros puolimas gali pralaužti Ukrainos gynybą.
Jie pridūrė, kad Rusijos pajėgos šiuo metu iššauna septynis kartus daugiau amunicijos nei jų priešininkų. Tai dvigubai daugiau nei sausio pabaigoje, kai Kyjivas sąjungininkes perspėjo, jog Rusijos ginkluotė yra trigubai didesnė.
Amunicijos stygius išlieka, nors Vakarų lyderiai vis aiškiau suvokia delsimo kainą. Pasak vieno pareigūno, susipažinusio su diskusijomis dėl pagalbos, jie žino, kad ginti NATO teritoriją bus brangiau, jei Rusija reikšmingai pasistūmės Ukrainoje.
Štai kodėl Ukrainos sąjungininkės Europoje ėmėsi aktyviai medžioti šaudmenis po kelis mėnesius trukusio vilkinimo dėl to, ar priimtina naudoti ES lėšas pirkimams iš užsienio. Vienai iniciatyvai vadovauja Čekijos Respublika, kitai panašiai ruošiasi Estija.
Savaitės pradžioje Ukrainai buvo suteikta vilčių, kad daugiau nei 60 mlrd. dolerių JAV karinė pagalba gali būti atblokuota. Atstovų Rūmų pirmininkas Mike’as Johnsonas sakė, kad nori, jog finansavimas būtų patvirtintas „tučtuojau“ – nors kiti Atstovų Rūmų respublikonai jo sėkmės tikimybę vertina ne daugiau kaip 50 proc.
Amunicijos trūkumas ir Rusijos puolimo pavojus greičiausiai bus aptarti trečiadienį, kai NATO užsienio reikalų ministrai Briuselyje susirinks švęsti 75-ųjų aljanso įkūrimo metinių. NATO buvo įkurtas kaip atsakas į sovietų agresiją Šaltojo karo metais.
V. Zelenskis praėjusį ketvirtadienį laikraščiui „Washington Post“ sakė, kad negavusi paramos Kyjivo kariuomenė bus priversta atsitraukti ir perduoti teritorinius laimėjimus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris tuomet gali nusitaikyti į didžiuosius miestus.
„Jei fronto linijai ginti reikia 8000 šovinių serijų per dieną, o jūs turite, sakykim, 2000 šovinių serijų, jums teks atsitraukti, – teigė jis. – Kaip? Žinoma, grįžtant atgal. Sutrumpinant fronto liniją.“
Ukrainos pajėgos priešinasi Rusijos puolimui kasdamos tranšėjas ir statydamos užtvaras, kad sutvirtintų 2000 km ilgio fronto liniją. Jos taip pat ėmėsi kovoti naujose arenose, per pastarąjį mėnesį sprogmenų prikrautais dronais atakuodamos daugiau kaip tuziną naftos perdirbimo gamyklų Rusijos teritorijoje.
Dėl to sumažėjo Rusijos degalų gamyba – pasak V. Zelenskio, tai bus tęsiama, nepaisant JAV nepasitenkinimo. Vienas JAV dirbantis Europos pareigūnas sakė, kad Vašingtono įtaka šiuo klausimu mažėja sulig kiekviena diena, kadangi amerikiečiai nesugeba suteikti Ukrainai pagalbos.
Tačiau žala daroma abiem kryptimis: Rusijos antskrydžiai taip pat griauna Ukrainos infrastruktūrą. Tas pats pareigūnas sakė, kad pastarųjų kelių savaičių žala tikriausiai yra didžiausia per visą karą ir veikiausiai turės ilgalaikį strateginį poveikį, kuris tik prisidės prie amunicijos trūkumo.
Estijos gynybos ministerijos apskaičiavimais, šiais metais Rusija turėtų pagaminti arba atnaujinti apie 4,5 mln. šovinių. Ir tai neskaitant amunicijos, kurią ji gauna iš Šiaurės Korėjos ir Irano.
Tuo tarpu ES 2024 m. pagamins tik 1,4 mln. šovinių, o kitais metais – 2 mln. JAV siekia iki 2025 m. pabaigos pagaminti 1,2 mln. šovinių, tačiau šios pastangos taip pat priklausys nuo to, ar Kongresas patvirtins pagalbos paketą. Europos kompanijos bendradarbiauja su Ukrainos bendrovėmis, kad padidintų vidaus gamybą, tačiau šioms pastangoms taip pat prireiks laiko, kol jos atneš rezultatų.
Pasak pareigūnų, informuotų apie situaciją mūšiuose, Ukrainos šovinių tiekimas nebūtinai turėtų prilygti Rusijos tiekimui, kadangi ukrainiečių naudojamos modernios ginklų sistemos yra tikslesnės nei Rusijos, tačiau tokio didelio atotrūkio taip pat neturėtų būti. Vienas iš pareigūnų teigė, kad net ir padidinus Ukrainos normą iki trijų šovinių septyniems Rusijos iššautiems šoviniams, tai būtų didelis pastiprinimas.
Vakarų pareigūnai teigia, kad vėliau šiais metais ir kitąmet, kai JAV ir Europos gamyba padidės, Kyjivo atsargos turėtų stabilizuotis. Tačiau didžiausia problema – kaip nors užpildyti spragą iki to laiko.
Kadangi Europos gynybos įmonės ateinančius metus ar dvejus naujų užsakymų nebepriima, ES tikslą iki šių metų kovo mėnesio nusiųsti Ukrainai 1 mln. artilerijos šaudmenų teko nukelti metų pabaigai. Nuo to laiko, kai šis tikslas buvo nustatytas, o tai įvyko daugiau nei prieš 12 mėnesių, buvo išsiųsta tik pusė žadėto kiekio.
Estija, kuri įsipareigojo skirti 0,25 proc. savo BVP padėti Ukrainai, paragino kitas Europos valstybes taip pat skirti daugiau lėšų ir aptarti galimybę skolintis bendrai, šitaip sustiprinant žemyno gynybos pramonę.
Čekų vadovaujamas planas nupirkti šimtus tūkstančių šovinių, įskaitant iš ES nepriklausančių šalių, turėtų pradėti duoti vaisių birželio mėnesį. Nors iki to dar kelios savaitės, tikimasi, kad tai bent jau suteiks Ukrainos pajėgoms drąsos naudoti daugiau amunicijos.
Tačiau didžiosios šalys, tokios kaip Prancūzija ir Ispanija, kol kas neprisiėmė jokių finansinių įsipareigojimų Čekijos planui, nors žodžiu jam ir pritarė. Be to, ES narės vis dar diskutuoja dėl plano, pagal kurį iš įšaldyto Rusijos turto gautas pelnas būtų panaudotas ginklams pirkti, legalumo.
Japonijos ir Jungtinės Karalystės diskusijos dėl amunicijos pirkimo taip pat atrodo įstrigusios, o Brazilija atmetė sąjungininkių prašymus tiekti Kyjivui šaudmenis, pranešė Europos ir Brazilijos pareigūnai.
„Žinome, kad Rusijos karinė pramonė dirba trimis pamainomis, o Ukrainos atsargos sparčiai mažėja, – „Bloomberg“ sakė K. Kallas. – Be mūsų paramos šis karas taip pat gali būti pralaimėtas.“
