Taigi mūsų šalyje nėra išskirtinės valdžios. Kiekviena iš jų turi vykdyti tik jai Konstitucijos priskirtas funkcijas, neviršydama savo įgaliojimų ribų, nesvarbu, ar tai būtų Seimas, Prezidentas, Vyriausybė ar Teismas. Tačiau, jeigu viena iš valdžių bando „uzurpuoti“ kitai valdžiai priskirtas jos funkcijas, yra pavojus, kad šalis gali pasukti diktatūros keliu. Todėl bet kokias intervencijas į kitų valdžių priskirtas funkcijas turime stabdyti kuo greičiau. Priešingu atveju sulauksime kaimynų baltarusių likimo.
Akivaizdu, kad su FNNT vadovais susijusiuose įvykiuose tokių užmojų galima pastebėti. Tiek Vitalijaus Gailiaus, tiek Vytauto Giržado atžvilgiu aktyviai veikia Prezidentūra. Ar tai jos įgaliojimų veiklos sfera? FNNT yra vienas iš Vyriausybės ministerijos savarankiškas padalinys ir jos problemas turi spręsti ministras, jei to neįstengia padaryti ministras, tai jo tiesioginis vadovas – Ministras Pirmininkas.
Tačiau Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis FNNT vadovų atleidimą sprendžia tardamasis ne su tiesioginiu savo vadovu, o kažkodėl su šalies Prezidente, ir gauna pastarosios palaiminimą atleisti FNNT vadovus iš užimamų pareigų. Jeigu jau taip norime elgtis, tada keiskime Konstituciją ir paveskime Prezidentei vadovauti Vyriausybei, tada R.Palaičio veiksmai bus suprantami ir teisėti. Tačiau pagal šiuo metu galiojančias Konstitucijos nuostatas, tokie ministro veiksmai nepateisinami ir, mano nuomone, sudaro prielaidas Respublikos Prezidentei spręsti Vyriausybei deleguotas funkcijas.
Tuo tarpu Seimo pirmininko pavaduotojo A. Čapliko mestą repliką Ministrui Pirmininkui, kad Lietuvoje teisingumą vykdo ne Vyriausybė, o Teismas, pavadinčiau teisiniu neišprusimu, kuris nepuošia įstatymų leidžiamosios valdžios – parlamento pirmininko pavaduotojo. Šiuo atveju Ministras Pirmininkas, patardamas Vidaus reikalų ministrui sugrąžinti į darbą FNNT vadovus , nesikėsina į Teismų valdžią, o tik pataria ministrui ištaisyti klaidą bei sugrąžinti FNNT vadovus į darbą. Ministrui ištaisius klaidą, nebus pagrindo nagrinėti ir šią bylą.
Šioje istorijoje dar kartą išryškėjo ir generalinės prokuratūros, drįstu teigti, nusikalstamas aplaidumas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2003 m. naujos redakcijos 118 str. nustatęs prokuratūros sistemą, suteikęs teisę Respublikos Prezidentui skirti ir atleisti generalinį prokurorą, gavus Seimo pritarimą, iš esmės įteisino savarankišką prokuratūros instituciją, kuri kaip ir Valstybės kontrolė, neįsikomponuoja nė į vieną iš valstybės valdžių. Jai suteikta teisė organizuoti ir vadovauti ikiteisminiam tyrimui, palaikyti valstybinį kaltinimą bei įstatymo nustatytais atvejais ginti visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ar pasiteisina toks prokuratūros modelis, kuris nebūdingas Vakarų Europos šalims, turinčioms ilgametes demokratijos tradicijas? Mano požiūriu, ne, nes ji (prokuratūra) „verda savo sultyse“ ir įdėmiai išklauso dažniausiai tik prezidentūros patarimų, nes generalinės prokuratūros vadovas supranta, kad jį atleisti tegali tik šalies Prezidentė. FNNT vadovų atleidimo istorijoje prokuratūros vaidmuo mane šokiravo.
Pirma, kodėl generalinės prokuratūros vadovai organizavo 2011 m. lapkričio 14 d. teisėsaugos institucijų vadovų pasitarimą ne specialiose patalpose, skirtose slaptiems pasitarimams, o patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas patalpų garsinis sandarumas , t.y. posėdis, kuriame buvo kalbama apie ypatingai svarbius operatyvinius ir kitus veiksmus AB „Snoras“ atžvilgiu, suprantant, kad tokios informacijos sužinojimas gali sukelti katastrofiškas pasekmes. Po tokio generalinės prokuratūros vadovų aplaidumo, akivaizdu, kad išsiaiškinti, kas nutekino informaciją „Lietuvos Rytui“ neįmanoma, panaudojant net ir poligrafą.
Antra vertus, iki šios dienos generalinė prokuratūra neatsako, kodėl nepradėtas ikiteisminis tyrimas iš karto po informacijos nutekėjimo. Juk FNNT pavaduotojas V.Giržadas reikalavo pradėti ikiteisminį tyrimą sekančią dieną. Juo labiau LR Baudžiamojo proceso kodekso 169 str. įpareigoja prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą tuoj pat. Tai neatlikus, ypač šiuo atveju, kai ikiteisminis tyrimas pradėtas vėliau, kaip po trijų mėnesių, kaip paprastai tokiose bylose, svarbiausi įrodymai būna sunaikinami. O prokurorų pasiaiškinimas, kad buvo pavesta Valstybės saugumo departamentui atlikti tyrimą yra vaikiški, nes ši institucija jau nebeturi teisės atlikti ikiteisminį tyrimą.
Šioje istorijoje generalinės prokuratūros pareigūnų veiksmus pavadinčiau nepateisinamai aplaidžiais, kurie valstybei kainavo labai brangiai. Tačiau, kas tirs bylas jų atžvilgiu? Galima pavesti ikiteisminį tyrimą Vilniaus ar kitos apygardos prokuratūrai, bet ar tyrimas bus objektyvus? Manau sunku bus surasti prokurorą – „kamikadzę“, kuris objektyviai tirs bylą, kurioje gali būti kaltinamuoju generalinis prokuroras ar jo pavaduotojai, kiti aukšti prokuratūros darbuotojai.
Yra kita išeitis, tačiau ateičiai – įsteigti specialaus prokuroro statusą tokioms ir panašioms byloms.
Šiuo konkrečiu atveju racionaliausia, kad Seimas suteiktų Seimo laikinosios tyrimo komisijos statusą Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir pavestų atlikti tyrimą šiuo klausimu.
Taip pat reikėtų išsiaiškinti, ar posėdyje Generalinėje prokuratūroje dalyvavę teisėsaugos pareigūnai bei prezidentūros patarėjai ir darbuotojai kiti prokuratūros pareigūnai, kuriems buvo žinoma apie būsimus valstybės veiksmus banko „Snoras“ atžvilgiu, bei jų artimieji, pasinaudodami turima informacija, iš anksto neatsiėmė indėlių iš banko „Snoras“ prieš jo veiklos sustabdymą.
Siūlau Vidaus reikalų ministrui R.Palaičiui nepasilikti klaidoje ir kuo greičiau grąžinti į buvusias pareigas valstybei nusipelniusius ir gerai dirbusius FNNT vadovus V.Gailių ir V. Giržadą. Tik silpni žmonės bijo pripažinti savo klaidas.