Bet ši palaiminga būsena truko tol, kol mes, tautos išrinktieji, nepersikėlėme į Seimo posėdžių salę ir neperėjome prie dienotvarkės.
Pirmąja auka krito Lietuvos nepriklausomybės stiprinimas "visomis išgalėmis" - tos išgalės, nieko nelaukiant, buvo panaudotos tam, kad Seimo pirmininko pareigos atitektų partijai, kurios vadovas vos prieš kelerius metus išdavė Lietuvos valstybę (pasiprašė politinio prieglobsčio Rusijoje).
Tai, kad Vydui Gedvilui nebuvo priekaištų kaip žmogui, esmės nekeičia: jam tapus Seimo pirmininku, tapo aišku ir tai, koks asmuo nuo šiol realiai kontroliuos antrąją konstitucinę pareigybę valstybėje. Tas asmuo - Darbo partijos lyderis, kurį buvęs laikinasis Lietuvos prezidentas Artūras Paulauskas kadaise apibūdino kaip personą, susijusią su užsienio šalies specialiosiomis tarnybomis (tokio rango žmogus turbūt žinojo, ką sakė).
Taigi jau pirmąją savo darbo dieną naujoji Seimo dauguma, užuot "visomis išgalėmis" stiprinusi Lietuvos nepriklausomybę, draugiškai atvėrė kelius dar neregėtam mūsų valstybės užvaldymo etapui. Kas privertė nusispjauti į Lietuvos nacionalinius interesus - valdžios godumas ar reikiamų asmenų tampymas už virvučių - telieka spėlioti.
Tačiau pradėdama savo veiklą naujoji Seimo dauguma tuo neapsiribojo - ji dar ir išrinko už sukčiavimą teisiamą "darbietį" Vytautą Gapšį pirmuoju Seimo pirmininko pavaduotoju. Taip buvo išsivalytos kojos ir į kitus ką tik duotos priesaikos principus.
Iš tikrųjų, istorinė diena Lietuvai: žinant, kuo kaltinamas šis politikas, jam vis tiek patikima teisė vadovauti šalies parlamentui - drauge su bendražygiu iš tos pačios partijos, kuri kaip juridinis asmuo taip pat yra teisiamoji. Ir visa tai - tuo metu, kai Lietuva ruošiasi tapti Europos Sąjungos pirmininke...
Labiau sukompromituoti šalį kažin ar būtų įmanoma. Bet, matyt, tikimasi, kad iki to laiko Darbo partijos juodosios buhalterijos byla bus numarinta, ir visi į Briuselį galės vykti švarūs. Tam ir buvo dedami pagrindai, be jokių skrupulų kovojant už postus.
Po pirmosios dienos galima pasakyti: Darbo partijos lyderis pasiekė savo - jis parodė, kas kontroliuoja naująjį Lietuvos parlamentą. Negana to, jis viešai įmurkdė į šią partiją aplipusį purvą kitus, visų pirma - rinkimų nugalėtoją socialdemokratų partiją bei jos vadovus. Nuo pat pradžių palaikydami tai, ko civilizuotoj valstybėj palaikyti nebūtų įmanoma, "darbiečių" sąjungininkai atskleidė ir būsimos Vyriausybės ateitį: ir joje bus vadovaujamasi tais pačiais kriterijais. Ir joje bus šokama pagal Darbo partijos muziką - jei tik, žinoma, nebus susikibta dėl iškovotų trofėjų.
Manipuliuoti kitais ir net valstybės likimu, pačiam užimant kuklias frakcijos seniūno pareigas, - naujas Darbo partijos lyderio išradimas. Logikos stokos neprikiši: nenorėjote įsileisti į Vyriausybę - valdysiu viską. Bet personaliai už nieką neatsakysiu.
Kuo tai baigsis ir kokias pasekmes turės Lietuvai, galima tik spėlioti.
Tačiau, kaip nepakryptų įvykiai, jų ištakos bus toje dienoje, kai rinkimus laimėjusios partijos dar galėjo pasirinkti ir kitą kelią, bet to nepadarė.