Tačiau kaip vertintumėte, jei pasakyčiau, kad galimai aiškėja dar viena Vyriausybės ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės afera – gerokai rimtesnė, su galima konkrečia žala valstybei?
Pradėkime viską nuo pradžių.
Dabartinėje Seimo rinkimų kampanijoje dalyvauja politinė partija, kuri turi tokį patį pavadinimą, kaip ir ta partija, kuri palyginti neseniai buvo teisiama baudžiamojoje byloje, o jai skirtos valstybės dotacijos, teismo sprendimu, buvo sugrąžintos į valstybės biudžetą.
Pirmoji problema šioje istorijoje, kad minima partija – neegzistuoja. Siekiant išvengti baudžiamosios bylos, toji partija jungėsi su leiboristais, tačiau vėliau buvo išregistruota, prieš tai įvykdžius pirmąjį jos, kaip juridinio asmens, išregistravimą. Tik vėliau buvo įregistruotas trečiasis juridinis asmuo, kuris dabar ir dalyvauja rinkimuose bei stebuklingu būdu sulaukė milijoninių išmokų prieš pat rinkimus.
Gegužės mėn., ne viešame VRK posėdyje, Komisijos pirmininkei inicijavus, buvo pasikreipta į Finansų ministeriją su prašymu skirti 1 840 054 eurų sumą vienam kampanijos dalyviui be jokio teismo įpareigojimo, ar teisinio pagrindo.
Liepos 1-ąją – Vyriausybė priima nutarimą Nr. 718, iš skolintų lėšų skirti 1.84 mln. eurų dotacijoms rinkimų kampanijos dalyviui, vadovaujantis neįpareigojančiais teismo sprendimais, kuriuose nėra pasakoma, kad trečiasis juridinis asmuo turi teisę į išregistruoto juridinio asmens valstybės biudžetui grąžintas dotacijas.
Liepos 10 d., gavusi Vyriausybės nutarimą, VRK posėdyje priima protokolinį nutarimą (teisiškai mažareikšmį dokumentą, kuris net neregistruojamas teisės aktų registre) padidinti asignavimų programos sąmatą ir rinkimų kampanijos dalyviui – dabar trečiajam juridiniam asmeniui, kuris teisiškai neturi nieko bendro su senąją partija, iš kurios buvo atimti asignavimai – išmokama 1,84 mln. eurų iki rinkimų likus vos 100 d.
Antroji problema šioje istorijoje, įtarčiau, Jums taip pat aiški – VRK, vadovaudamasi savo iniciatyva, bet ne teisiniu pagrindu, skiria politinės kampanijos dalyviui 1,84 mln. eurų, nors teisiškai, dotacijų netekęs juridinis asmuo neturi nieko bendro su šiuo metu rinkimuose dalyvaujančia partija.
Natūraliai kyla logiška abejonė, ar teisėtai vienam rinkimų kampanijos dalyviui, kampanijos metu, buvo išmokėta 1 840 054 skolintų eurų?
Mano manymu, čia atsakomybę turėtų prisiimti Premjeras, kaip Vyriausybės vadovas, be jokio teismo įpareigojimo ar sprendimo, Vyriausybei paskyrus skolintas lėšas vienai partijai. Kartu atsakomybę turėtų prisiimti ir VRK pirmininkė, kaip asignavimų valdytoja, 1,84 mln. eurų išmokėjusi be jokio pagrindo.
Viena iš oficialių VRK funkcijų yra tirti ir bausti kampanijų dalyvius, kurie naudoja neteisėtus finansavimo šaltinius, tačiau kyla pagrįsta abejonė, ar nėra taip, kad VRK pirmininkė, galimai sutarusi su Vyriausybės vadovu, būtent ir vykdo vieno kampanijos dalyvio neteisėtą finansavimą, taip galimai pirkdami politinės jėgos palaikymą koalicijos formavimui?
Sutinku, kad klaidas gali padaryti visi dirbantys ir neklysta tik tie, kurie dykaduoniauja, tačiau svarbu klaidas ištaisyti, ypač, kai gali.
Tiesa, drįstu abejoti, ar bus skubiai imamasi priemonių, siekiant susigrąžinti mokesčių mokėtojų išmokėtas skolintas lėšas vienam kampanijos dalyviui, kuris tokių išmokų, mano manymu, niekaip negalėjo gauti.
Po šių kelių ciniško veikimo pavyzdžių, kurių, akivaizdu, Vyriausybė turi ir gerokai daugiau, ar vis dar galime be abejonių pasakyti, kad Lietuvoje vyksta skaidrūs rinkimai? Sakyčiau, ne visai.