Lietuvos pilietybės suteikimo tvarka yra viena konservatyviausių Europoje, o ją liberalizuoti yra gana sudėtinga, nes būtina pakeisti Konstitucijos normas ir tai galima padaryti tik tautos referendumu.
Pastaruosius ketverius metus Lietuvą valdžiusi dešiniųjų jėgų koalicija sąmoningai vengė nagrinėti šį klausimą, nes ženkli jų elektorato dalis mano, kad užkardai Lietuvos pilietybei gauti yra tarsi apsaugos skydas nuo Rytų, tiksliau Rusijos, įtakos. Toks požiūris gal ir buvo racionalus pirmaisiais Nepriklausomybės metais, tačiau žvelgiant iš šių dienų aktualijų yra pasenęs ir netgi žalingas Lietuvai.
Nepaisant to, turime pripažinti, kad referendumu pakeisti Konstituciją yra sudėtingas procesas ir gali žlugti, nepaisant palankios tautos nuomonės, dėl mažo gyventojų politinio aktyvumo, todėl tokiam žingsniui būtina pasirengti. Tai gali užtrukti ne vienerius metus. Tad būtini greitesni ir lankstūs sprendimai, o vienas iš jų – vadinamoji „Lietuvio korta“ ar „Lietuvio pažymėjimas“.
Ši korta lietuvių kilmės užsienio piliečiams suteiktų visas ekonomines ir socialines, išskyrus politines, teises Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ir kitos valstybės turi panašias kortas ryšiams su savo tautiečiais užsienyje. Izraelis turi Žydo kortą, Airijos emigrantai irgi turi specialaus ryšio su tėvyne statusą.
„Lietuvio korta“ būtų puikus instrumentas ne tik atnaujinti santykius su senosiomis lietuvių išeivių bendruomenėmis, bet ir išsaugoti pastarųjų emigracijos bangų nublokštų lietuvių ir jų atžalų ryšius su Tėvyne.
Lietuvoje populiaru ieškoti būdų, kaip XXI a. ekonominius emigrantus sugrąžinti į Lietuvą. Žinoma, tai aktuali tema, tačiau gyvenimas nestovi vietoje ir reikėtų kelti klausimą, kaip išsaugoti ryšius ne tik su šių dienų emigrantais, bet ir jų atžalomis. Užsienyje gimę Lietuvos emigrantų vaikai dažnai gauna tos šalies pilietybę, kai kurie jų gimsta mišriose šeimose, tad gali priimti tėvo, motinos ar šalies, kurioje gyvena, pilietybę. Bet šių žmonių venomis teka lietuviškas kraujas. Vertinant ilgalaikę perspektyvą, išsaugoti jų ryšį su Lietuva yra ne tik moraliai teisinga, bet ir naudinga ekonomiškai.
„Lietuvio korta“ turintiems asmenims būtina suteikti teisę be jokių kliūčių plėtoti ekoniminę veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje – be apribojimų (ir be vizų) atvykti ir neribotą laiką gyventi, paveldėti ar įsigyti žemę (taip pat žemės ūkio paskirties) vienodomis teisėmis kaip ir visiems LR piliečiams, gauti visas socialines garantijas ir teisę aktyviai dalyvauti savivaldos ir bendruomenės gyvenime.
„Lietuvio kortą“ turintiems asmenims turi būti suteikiamos tokios pat teisės į mokslą, taip pat ir aukštąjį, kaip ir kitiems LR piliečiams.
Ateityje tai galėtų pakeisti „protų nutekėjimo“ kryptį Lietuvos naudai, kuomet Lietuvai sentimentus jaučiantys asmenys ne tik norėtų, bet ir turėtų ekonominių paskatų atvykti studijuoti į Lietuvą, čia likti, kurti verslą ar užsiimti kitą valstybei naudinga veikla.
Galiausiai „Lietuvio korta“ turėtų būti „žalia šviesa“ gauti Lietuvos pilietybę, kuomet asmeniui pakaktų atsisakyti kitos valstybės pilietybės ir jam be jokių papildomų procedūrų būtų įteiktas Lietuvos Respublikos piliečio pasas.
Globaliame pasaulyje Lietuva yra ne tik teritorija šalia Baltijos jūros, bet visi mūsų tautiečiai, išsibarstę plačiame pasaulyje. Tai mūsų ateitis, neatstumkime jų.