Jau sistemingai, laikas nuo laiko kyla dideli skandalai, susiję su NŽT dėl nuosavybės teisių pažeidimų. Pernai mirgėjo visa žiniasklaida. Premjeras tuokart įžvelgė galimą spaudimą asmeniui. Kiti šnekėjo, kad NŽT yra korupcijos priedangos lizdas, buvo šnekama net apie tarnybos naikinimą. Skandalas nurimo, buvo pakeistas NŽT direktorius, tačiau problemos liko neišspręstos iš esmės. Akivaizdu, kad formalūs, kosmetiniai apsivalymai nepagerins situacijos nuosavybės teisių apsaugoje.
Panašu, jog NŽT problemų ištakos glūdi dar praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, kai vykdant žemės reformą buvo sugalvotas unikalus dalykas pasaulyje – žemė prieš savo prigimtį tapo ,,skraidanti“. Pamynus nuosavybės teises, prasidėjo nekilnojamojo turto kilnojimas. Žemėtvarkininkai „augino kojas“ artimųjų, reikalingų, įtakingų žmonių beverčiams žemės sklypams, kurie kaip pasakoje keliavo Vilniaus link ar į vaizdingas vietas prie upių ir ežerų, kur tapdavo „auksiniais“. Nuo to laiko žemėtvarkininkai tapo išskirtiniu klanu. Galbūt sutapimas, bet nuo tų laikų kai kurie politikai, ministrai pradėjo kurti įstatymus, naudingus ne visuomenei, bet NŽT. Tokių įstatymų prikurta daugybė, todėl negerbti nuosavybės teisių, sukčiauti, spausti asmenis gali net eilinis NŽT valdininkas.
Valstybiniuose žemės sklypuose yra daug pastatų, bet niekas nepagalvoja, kas atsitiks, jeigu medinis Vilniaus Žvėryno, Kauno Žaliakalnio ar kitas namas sudegs. Pagal neaiškų įstatymą NŽT spręs, ar leisti atstatyti pastatą. Eilinis valdininkas, jei jam neįtiksite, gali nuspręsti, jog po gaisro teisė į valstybinę žemę pasibaigė. Savininkai tokiu atveju piktinsis, sakys, nuosavybės teisės nepasibaigė, norime remontuoti pastatą, tačiau NŽT čia gali elgtis dviprasmiškai, laisvai. Jei kažkaip neįtikinsite NŽT atstovų, teks metų metus varstyti teismų duris.
Keista situacija ir kai norima parduoti pastatą valstybiniame sklype. Reikia NŽT malonės – sutikimo, kurį gali parašyti nedelsiant arba ieškoti preteksto vilkinti.
Panašiai NŽT gali laviruoti sudarant nuomos sutartis, nustatant terminus. Tokių dviprasmybių, skatinančių piktnaudžiavimą, teisių pažeidimus, yra dešimtys. Jei neturite NŽT malonės, teisingumą galite pasiekti tik teismuose.
Jau ne vieną kartą buvo registruotos įstatymų pataisos, kurias priėmus būtų pašalintos dviprasmybės, NŽT valdininkai nebegalėtų elgtis laisvai, dviprasmiškai. Tačiau kiekvieną kartą atsiranda būrys politikų, pasisakančių prieš pataisas, kuriamos dirbtinės kliūtys ir baubai, todėl rezultato kol kas nėra. Susidaro vaizdas, kad kai kam labai naudinga tokia situacija, kai galima laviruoti tarp įstatymų ir priiminėti dviprasmiškus, asmenų teises pažeidžiančius sprendimus.
Viešųjų pirkimų tarnyba nuolat nustato problemas NŽT pirkimuose, Seimo kontrolieriai jau pavargo konstatuoti sisteminius, besikartojančius pažeidimus.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) neslepia, kad tai viena iš labiausiai korumpuotų valstybės institucijų. Per pastaruosius ketverius metus STT inicijavo ne vieną dešimtį ikiteisminių tyrimų, pastoviai narplioja NŽT darbuotojų neteisėtas veiklas, atlieka kratas. Galima sakyti, jog nuo 2013 metų NŽT sistemoje prasidėjo nauja nuosavybės teisių, kitų pažeidimų era. NŽT pradėjo savaip traktuoti įstatymus, teisminę praktiką. Teisės ekspertai čia įžvelgia rimtą problemą, viešai muša pavojaus varpais, bet niekas nenori girdėti.
Skandalai, bylos jau penketą metų nebeaplenkia NŽT vadovų: tarnybai vadovavęs Vaidas Pakalka nuteistas už piktnaudžiavimą, Daiva Gineikaitė šiuo metu teisiama, jos patarėjas Gintaras Furmanavičius buvo sulaikytas dėl galimo kyšininkavimo, o Danielius Kuprys išprašytas su skandalais dėl interesų konflikto, jo pavaduotojas Tomas Ladukas neteko kėdės dėl galimos žemgrobystės istorijos.
Nuo 2017 metų pabaigos pasiklydusiai NŽT vadovauja Laimonas Čiakas. Ar galima tikėtis teigiamų poslinkių, kai jau visi priprato prie korupcijos skandalų, absurdiškų poelgių, pažeidimų ir piktnaudžiavimo minėtoje valstybinėje institucijoje. Deja, kol kas situacija netvarkos liūne nesikeičia, iš esmės tęsiama senoji politika. Net didžiausi optimistai nebetiki, jog pati institucija pajėgi susitvarkyti. Tik kardinalūs valdžios sprendimai gali padaryti taip, kad NŽT užbrauktų brūkšnį, atsiribotų nuo praeities ir pradėtų veikti iš naujo. Galbūt reiktų iš esmės peržiūrėti deleguotas šiai institucijai funkcijas, veiklos tikslus. Deja, tai kol kas nėra daroma. Panašu, kad ir toliau bus pažeidinėjamos įvairių asmenų teisės, stebinsime užsienio ir vietinius investuotojus, o teisingumo šioje srityje reiks ieškoti nacionaliniuose teismuose ar net Europos Žmogaus Teisių Teisme.