Dar 2013 metais, kai LRT laida „Specialus tyrimas“ atvažiavo filmuoti reportažo apie pradėtas neteisėtas statybas kurorto parke, ant Vijūnėlės tvenkinio kranto, vietos valdžiai tai turėjo būti pirmasis pavojaus signalas. Afera gali nepavykti, nors jai pridengti stogų rasta daug! Prisiminkime Aplinkos ministrą K. Trečioką su kancleriu, patį premjerą A. Butkevičių ir, žinoma, buvusį STT vadą Ž. Pacevičių.
Dvaro statybos pradėtos valstybinėje žemėje (išnuomotoje be konkurso), už ES bendrijos paramos lėšas privedus visas komunikacijas. Teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas apmokėtas iš biudžeto), įteisinantis tokias gyvenamojo namo statybas rekreacinėje teritorijoje, tiesiog sukurptas dvaro tikrajam šeimininkui garantuoti naujas įkurtuves. Druskininkų savivaldybės administracijoje išduodamas leidimas statyboms.
Statybų procesas prasidėjo. Vienas dvaro statytojas, apsaugos darbuotojas, keičiasi į kitą statytoją, kaunietį verslininką, – mėtomos pėdos. Sutapimai, tačiau statybvietėje gyventojai dažnai pastebi besilankantį Druskininkų merą, kuris netgi pinigus, pasak žiniasklaidos, moka grynaisiais statybininkams už darbus bei medžiagas ir įsiaudrinęs, kaip specialusis liudytojas, su garsiu advokatu važinėja nuo apklausų iki televizijos laidų, emocingai pareikšdamas, kad visi leidimai išduoti teisėtai!
Paviešintos iškalbingos pokalbių išklotinės šokiruoja visą Lietuvą. Žodis „Zadanija“ tampa tam tikru korupcijos bei prekybos poveikiu simboliu!
Generalinėje prokuratūroje trapi, tačiau principinga prokurorė D. Nikitinienė laimi bylą Vilniaus apeliaciniame teisme, vėliau Lietuvos aukščiausiajame teisme, ir apgina viešąjį interesą. Svarbu pažymėti, kad dvaro statybos, teismo sprendimu, stabdomos ankstyvoje statybų fazėje, prie 36 proc. pastato baigtumo. Sėkmingai bylos baigčiai statytojui nepadėjo ir garsusis Vyriausybės nutarimas, dėl kurio šalies Prezidentė kreipėsi net į Konstitucinį teismą.
Galbūt Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnyba, po galutinės teismo nutarties, išdrįs atnaujinti numarintą ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir prekybos poveikiu?
Kas toliau?
Galutinę ir neskundžiamą teismo nutartį meras išgirsta su gausia savivaldybės paguodos delegacija viešėdamas toliau nuo įvykių epicentro – Azerbaidžane . Galbūt todėl, kad, negebėdamas suvaldyti savo emocijų (tą ne kartą esame patyrę tarybos posėdžių metu), neprišnekėtų ko nors per daug žurnalistams, kaip anąkart, kai Seimo narį dr. Arvydą Anušauską išvadino mafijozu ir vėliau privalėjo viešai paneigti savo žodžius.
Dar keisčiau, savivaldybės vicemeras Linas Urmanavičius vietos valdžios finansuojamame propagandiniame leidinyje pareiškia: „2006–2012 metais dirbau Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriumi ir kontroliavau visus procesus, rengiant minėtos teritorijos dokumentus bei išduodant statyboms leidimus, todėl žinau, kad viskas padaryta teisėtai, laikantis tuo metu galiojusių įstatymų.“
Taip, sunku patikėti, vietoje to, kad šis žmogus, pasielgdamas garbingai, atsistatydintų iš užimamų pareigų, galbūt apskritai pasitrauktų iš politikos, neteršdamas savivaldybės įvaizdžio, teismo sprendimą sumenkina ir kone pateisina savo neteisėtus sprendimus. Gerai tik tiek, kad bent jau prisipažino, jog būtent ponas L. Urmanavičius yra tas asmuo, kuris tiesiogiai atsakingas už būsimą galimą žalą savivaldybei ir jos biudžetui.
Taigi, akivaizdu, kad buvusiam savivaldybės administracijos direktoriui ir dabartiniam vicemerui tenka didžiausia našta ir galvos skausmas už sprendimus, siekiant kurorto parke apgyvendinti labai svarbų asmenį, kuris taip stengiasi visiems parodyti savo galias.
Kokia gali būti suma?
Priminsiu, statybos sustabdytos prie 36 proc. pastato baigtumo, o statytojas, toliau statęs dvarą, puošęs jo vidų brangiomis apdailos medžiagomis, rizikavo, todėl už tą riziką jam niekas nesumokės.
Panašu, kad tokios baigties nesitikėjo.
Dvaro perpirkimo sandorio vertė iš apsaugos darbuotojo verslininkui buvo, kaip skelbta žiniasklaidoje, apie 175 tūkst. eurų. Vadinasi tiek, realiai, galbūt šiek tiek daugiau/mažiau, savivaldybės biudžetui gali kainuoti neteisėti sprendimai.
Ar tikėtina, kad žalą kompensuos pats vicemeras, o galbūt ir taip uoliai gynęs šias neteisėtas statybas meras prisidės? Palauksime ir sužinosime. Kitas variantas – neteisėtus sprendimus priėmę politikai nusiplaus rankas, neprisiims jokios atsakomybės, ir visą žalą – šimtus tūkstančių eurų – permes ant savivaldybės, tai yra mūsų visų, mokesčių mokėtojų pečių.
Panašu, dabar advokatų kontoros įdarbintos ir rezga įvairiausius galimus scenarijus, kad statytojas, tai yra Vijūnėlės dvaro tikrasis šeimininkas, nebūtų nuskriaustas, dar daugiau, galbūt pelningai pasitrauktų iš šios aferos.
Ne tik mano, kaip opozicijos tarybos nario, bet ir kiekvieno mokesčių mokėtojo pareiga – pareikalauti asmeninės atsakomybės ir nepasiduoti vietos valdžios skleidžiamai propagandai.
Iki šv. Kalėdų Vijūnėlės dvaras privalo būti nugriautas. Suprantu, kad griauti – ne statyti, tačiau iš neteisės negimsta teisė. Juk tai mūsų visų parke vienas išskirtinis asmuo sumąstė pasistatyti dvarą, parko dalį, valstybinę žemę, apsitvėrė tvora, spygliakrūmiais apželdino praėjimą prie vandens telkinio, o teritorijai saugoti prikabino begalę filmavimo kamerų.
Afera nepavyko, atsakomybės (finansinės bei politinės) išvengti nepavyks taip pat, jei visuomenė savo išrinktiesiems bus griežta ir reikli.