Remiantis paskutiniais siūlymais, Lietuvai tektų 207 asmenys, ieškantys prieglobsčio ES. Jie atkeliautų iš Šiaurės Afrikos, Vidurio Rytų ir kitų konfliktų ir humanitarinių problemų kamuojamų regionų. Ar Lietuva turėtų palaikyti tokius siūlymus?
Lietuvos nuolatinis atstovas ES Raimundas Karoblis jau išreiškė neigiamą valstybės poziciją šiuo klausimu. Panašiai pasielgė ir kitų Rytų bei Vidurio Europos valstybių atstovai. Turiu sutikti su tokioms pozicijoms – kvotų sistemos įvedimas nėra geras sprendimas ir tokia sistema tik dar labiau skatins pabėgėlių srautą, didins imigraciją, didins socialinę įtampą. Planas labiau primena bandymus pirštu užkimšti Niagaros krioklį negu iš esmės išspręsti problemą.
Kvotų sistema bėda ta, kad siunčiama aiški žinia visiems pabėgėliams, kad kiekvienu atvykstančiu čia bus pasirūpinta, bus skirta vieta bent vienoje iš valstybių su visomis socialinėmis garantijomis ir t.t. Gausime dar didesnį pabėgėlių srautą ir dar labiau išaugusias socialines problemas. Ypač tai aktualu Rytų ir Vidurio Europai, kuri istoriškai nėra susidūrusi su dideliais pabėgėlių srautais.
Lietuva ir kitos postsovietinės valstybės nei finansiškai, nei teisiškai nėra pasiruošusios priimti bent kiek žymesnį pabėgėlių srautą iš Afrikos ar Azijos, neturi parengusios integracijos programų, nenumačiusios tam pinigų, neturi patirties, kaip visa tai vykdyti, kaip pabėgėlius integruoti į visuomenę.
Galima prognozuoti, kad greitai į Lietuvą atvykę pabėgėliai suformuotų uždarus getus ir turėtų labai siaurą kontaktą su kitais gyventojais. Kiek Lietuvoje turime jų kalbos specialistų? Ar užteks vertėjų tarnyboms su jais bendrauti? Ar pakaks kvalifikuotų mokytojų juos lietuvių kalbos mokyti?
Žmonės, kurie bet kuria kaina nelegaliai vyksta į ES, rizikuoja nuskęsti tai daro ne iš gero gyvenimo. Taip elgtis juos priverčia labai rimtos problemos jų šalyse, bet ES tikrai negali priimti kiekvieno skurstančio ir alkstančio. Jau dabar ES kenčia nuo tikrai didelio imigrantų kiekio, daug kas pripažįsta, kad integracijos programos patyrė nesėkmę. Dabar Lietuva bus priversta eiti tuo pačiu keliu ir patirti nesėkmę.
Retorinis klausimas: priėmus dabartinius siūlymus, kas laukia ateityje? Priėmę vienus – negalėsime atsakyti ir kitiems. Šiemet Lietuvai tenka 207 pabėgėliai, kitąmet dar tiek pat ar daugiau, o dar kitąmet?
Pabėgėlių problemą reikia spręsti, bet ne taip, kaip siūloma. Pirmiausia turi būti imtasi rimtų priemonių sulaikyti nelegalius laivus, gabenančius pabėgėlius. Juk šnekame apie ES sienų apsaugą, kuri pasirodo nėra pakankama. Lietuva šioje srityje tikrai galėtų prisidėti – sraigtasparniais, specialistais, materialine pagalba.
Taip pat nedelsiant turėtume svarstyti įvairias ekonominės pagalbos programas toms šalims iš kurių ir bėga gyventojai. Reikia spręsti problemos priežastis, o ne pasekmes.
Dar vienas variantas Lietuvai – priimti nuo karo nukentėjusius ukrainiečius. Tokiu būdu stiprintume ES partnerystę su Ukraina, vykdytume humanitarinę misiją. Mūsų ir Ukrainos kultūriniai saitai daug artimesni, tiek jie, tiek mes mokame rusų kalbą, todėl susikalbėjimas, integracija galėtų prasidėtų nuo pirmos akimirkos.
Suprantu, kad turime moralinę pareigą padėti tiems, kam pagalbos išties reikia, suprantu, kad pietinėms ES valstybėms tenkanti našta yra didelė ir problemos dėl pabėgėlių ten labai rimtos, bet negalime tos problemos išskirstyti po visas valstybes ir apsimesti, kad problema išspręsta.