Vėl pasigirdusios kalbos apie galimą Graikijos išstojimą iš euro zonos ar net pačios ES sudrebino finansų rinkas ir Europos Parlamento koridorius. Naujasis Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras žada įnešti nemažai sumaišties ES - ir nebūtinai tai bus blogai.
ES visų pirma yra valstybių sąjunga, o ne atskira valstybė, ir Graikija tai žada priminti.
A. Tsipras nori iš naujo derėtis dėl didžiulės 318 mlrd. eurų skolos ir užbaigti atlyginimų bei valstybės išlaidų mažinimą, vykdant Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteikto finansinės pagalbos paketo sąlygas. ES finansinė parama Graikijai prasidėjo dar 2010 m. ir nuo tada šalis pradėjo griežtą taupymo politiką.
Nors mums sunku suvokti, kokius pokyčius ir nuotaikas išgyveno patys graikai, kai 4 metus nuolat girdėjo apie įvairius išlaidų karpymus, augantį nedarbą ir milžinišką valstybės skolą. Šiuo metu Graikijoje nedarbas siekia 25 proc. Tiesa, šis skaičius stabiliai mažėja, bet kada pasieks „sveiką“ 8-10 proc. ribą, niekas nedrįsta pasakyti. Galbūt tęsdama taupymo politiką Graikija ir būtų sugebėjusi lėtai atsitiesti, bet rinkėjai nusprendė, kad laukti jie pavargo - ir nereikia dėl to jų kaltinti. Kokiais šūkiais rinkimus laimėjo Lietuvos partijos? Padvigubinti minimalią algą, grąžinti apkarpytas pensijas, užbaigti taupymo laikotarpį.
Lietuva per pastaruosius rinkimus pasielgė lygiai taip pat, kaip Graikija: buvusi konservatorių Vyriausybė buvo nubausta ir valdžią gavo kitos partijos. Tereikia džiaugtis ir padėkoti, kad Lietuva po kaklu neturėjo tokios skolos akmens, kaip Graikija. Tad dabar kaltinti graikus išdavyste, kvailumu ar patiklumu mažų mažiausiai yra kvaila.
Numanyti, kodėl rinkėjai savo balsus atidavė tiems, kurie pažadėjo visą šitą reikalą užbaigti, nesunku, nes rinkėjai visuomet būna teisūs – gauna tokią valdžią, kokios nori (arba yra verti). Šią tiesą vienodai gali priimti visi ES gyventojai, bet sunkiausia priimti kai kitų pasirinkimai yra visiškai priešingi tavo įsitikinimams. Graikai rinkimuose ėmė ir nusprendė savaip, todėl šiandien mažų mažiausiai reikia gerbti jų pasirinkimą. Tai ir bus didžiausias išbandymas visai ES.
Nutiko, kaip nutiko, ir reikės sėsti su naująja Graikijos valdžia prie derybų stalo. Jeigu jų dabartinė situacija visiškai netenkina ir prieita tokia riba, kad jie gali ryžtis atsiskirti nuo euro zonos – tai jau rimtas signalas, kad šalis nebeturi ko prarasti. Neabejoju, kad A. Tsipras puikiai supranta ką reikštų toks veiksmas – visišką ekonominę katastrofą jo šaliai su visomis to pasekmėmis. Bet jeigu jis ir rinkėjai jau pasiryžę žengti net ir tokį žingsnį, vadinasi kažkas buvo daroma ne taip.
Kaip kitaip galėjai pavadinti 2010 – 2012 m. įvykius susijusius su Graikija ir ES jei ne pastarosios tiesioginiu kišimusi į jos vidaus reikalus? Aš puikiai suprantu, kad tuo metu tai atrodė būtina ir Vokietija ir kitos šalys sutiko, kad geriau jau gelbėti Graikiją savo mokesčių mokėtojų pinigais nei leisti jai žlugti, tačiau išėjimą iš krizės dirigavo nebe pati Graikija – kiti tai darė už ją. Aš pagalvoju, kaip būtume į tai reagavę Lietuvoje? Tikriausiai ramiau nei graikai, bet nepasitenkinimo ir čia būtų netrūkę, o paskutiniai rinkimai į Seimą galėjo baigtis su daug daugiau radikalų ir iš mūsų tarpo. Dabar gi nors ir taupėm, diržus veržiamės, bet sprendėm patys.
Todėl Graikija ir primins ES, kad kiekviena šalis yra svarbi ir neturėtų būti lygesnių už kitas. Ne paslaptis, kad ir Europos Parlamente kalbama, kad didžiosios Europos šalys turi per daug įtakos mažesnių atžvilgiu. ES buvo kurta kaip lygybės projektas ir ar tik nebus jis primirštas?
Nesiekiu išteisinti Graikijos, neginu A. Tsipro – problemų su juo greičiausiai bus labai daug. Ypač neramu kaip tai paveiks tolimesnę ES politiką Rusijos atžvilgiu, juk naujasis premjeras garsėja neslepiamu prorusiškumu. Turint omenyje, kad svarbiausi ES užsienio reikalų sprendimai priimami vienbalsiai ir jau artėja derybos dėl senų ir būsimų sankcijų Rusijai. Kita vertus, Graikija visuomet palaikydavo Rusiją ir niekada griežtai nepalaikė jai taikomų sankcijų. Ar išdrįs per balsavimą jas vetuoti? Greitai sužinosime su kokia naująja Graikija turim reikalą.
Man svarbiausia, kad vasario 12 d. A. Tsiprui susitikus su kitais ES šalių vadovais pastarieji nežiūrėtų į jį iš aukšto.
Nors jo rinkimų šūkiai gali net žeisti daugelį europiečių, dar žiūrėk pasirodys, kad rinkiminės kalbos buvo tiesiog kalbos. Lietuvoje tai būtų ne naujiena. Ne naujiena tai būtų ir Graikijoje. Šiaip ar anaip rinkimai Graikijoje vyko demokratiškai ir vien dėl to reikia su jais skaitytis. Lygiai taip pat su ES sprendimais turės skaitytis ir Graikija, nes savo noru tapo jos nare.
„Graikijos krizė“ išryškins esmines ES projekto idėjas ir principus. Būsimos derybos ir tolimesni Graikijos veiksmai bei reakcija į juos parodys, kokios ribas leidžiama peržengti kiekvienai valstybei, o kurios jau tapo nebeperbraižomos. Europos stiprybė visuomet buvo vienybėje. Jeigu šitai nebus pamiršta, galėsime būti nors kiek ramesni dėl visų būsimų krizių.