Matydami šio meto aktualijas ir geopolitinius iššūkius žmonės pagrįstai klausia, ar tikrai mes Seime neturime daugiau svarbesnių klausimų, kaip nuolatinis iečių laužymas dėl vienos lyties asmenų partnerystės. Žmonės apeliuoja ne tik į greta Lietuvos, Europoje, vykstantį karą, bet ir į kitas šalyje kylančias jiems problemas.

Nors Seime žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos atstovas sako, jog oponentai manipuliuoja karu, aš manau, jog vis tik šis argumentas yra svarbus. Įstatymo pataisos skaldo visuomenę. Visuomenės susiskaldymas yra svarus argumentas ir daliai valdančiųjų. Nemaža dalis šios kadencijos valdančiosios daugumos atstovų būtent dėl šios priežasties nepalaiko ir nepalaikys Civilinės sąjungos įstatymo pataisų. Tiesą pasakius, argumentų, kodėl kai kurie Seimo daugumos atstovai nepalaiko šių pataisų, yra ir daugiau, todėl įstatymo projekto autoriai turėtų ne aklai brukti projektą į šios sesijos darbotvarkę, o įsiklausyti ir išgirsti savo politinius partnerius.

Iš ankstesnių balsavimų Seime matome, kad dalis valdančiųjų nebuvo nei girdimi, nei į jų argumentus atsižvelgiama. Suprasdami, kad be daugumos balsų priimti šį projektą bus labai sunku, įstatymo projekto rengėjai privalo išgirsti, ką sako jų kolegos, o ne dairytis į opoziciją ir tikėtis aklos paramos projektui.

Pritariu Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkės žodžiams, kad jokiu įstatymo projektu, įskaitant ir Civilinės sąjungos įstatymo pataisas, negalima šantažuoti socialdemokratų. Pritariu ir tai minčiai, jog, jei valdančioji dauguma pasiskelbia apie tai, kad teiks tokį projektą, jie turės pakankamai balsų, kad jis būtų priimtas. Šiuo atveju akivaizdu, jog partnerystės, beje, ir kai kuriais kitais klausimais, daugumos Seime nėra.

Kritiškai atsakau ir tiems, kurie sako, jog tokio įstatymo projektas yra įrašytas į Lietuvos socialdemokratų partijos programą. Pirma, mūsų partija nėra valdančiojoje daugumoje, antra, šiuo metu Seime svarstomas Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra paruoštas ne Lietuvos socialdemokratų, o Laisvės partijos, trečia, niekas nešantažuos socialdemokratų.

Visada buvome ir esame nuoseklūs ir, man regis, labai aiškiai sakome, kad šiuo metu negalime skaldyti visuomenės, o privalome spręsti aktualiausius šaliai klausimus. Švietimo sektorių purto nesibaigiantys nesutarimai ir netesimi pažadai dėl mokytojų atlyginimo kėlimo ir darbo sąlygų gerinimo, vyko ir vyks mokytojų streikai. Iš rajoninių ligoninių masiškai bėga medikai, uždarinėjami vaikų ligų, akušerijos ir kiti skyriai. Infliacijos užaugintos maisto produktų kainos jau suvalgė pakeltus atlyginimus, o augančios būsto paskolų palūkanos šeimas varo ne tik į skurdą, tačiau ir į neviltį.

Įstatymų pataisomis bandydami spręsti vienos lyties asmenų partnerystės klausimą šiandien supriešiname likusią visuomenę, kuri susiduria su kur kas didesniais ir svarbesniais iššūkiais, beje, aktualiais ir tai pačiai nedidelei homoseksualių žmonių bendruomenei.

Visi žmonės yra lygūs ir valstybė jais turi rūpintis vienodai, tačiau noriu pasakyti labai aiškiai: šiandienos prioritetas – susitelkusi ir vieninga visuomenė, o ne bandymas civilinės sąjungos būdu Lietuvoje įteisinti vienalytes šeimas ir taip kurstyti susiskaldymą bei priešpriešą. Kaip žmogus ir tėvas aš turiu ne tik prioritetus, tačiau ir aiškius principus, jog valstybės pagrindas, šeimos institutas, nėra sudarytas iš tos pačios lyties žmonių santuokos.