Sustojęs pensijų mokėjimas, savo įsipareigojimų nevykdančios valstybės institucijos, mažėjančios pajamos tų, kurie jas toliau gauna, jokio augimo, gili politinė krizė, kuri gali tęstis neapibrėžtą laiką, užimtos valstybės institucijos.
Pensininkai be pensijų
Toks scenarijus nėra jokia isterija ar spalvų tirštinimas. Jis labai realus. Pažiūrėkim detaliau. Pirmiausia dėl pensijų. Pensijų sistemos reforma priimta dar pavasarį. Ją pasirašė šalies vadovė. Ji įsigalios nuo Naujųjų metų. Esminiai pakeitimai yra du.
Kaip manote, kaip tai paveiktų mūsų senjorus ir kiek pratemptų tokį sprendimą priėmusi Vyriausybė ir Seimas?
Antra pensijų sistemos reformos dalis buvo ištaisyti ilgametę skriaudą, kurią Lietuvos senjorai patirdavo kasmet 200 mln. eurų iš „Sodros“ pervedant į privačius pensijų fondus. Nuo Naujųjų to nebebus. Gal čia ir yra viena iš esminių problemų opozicijai, kuri nuo privačių pensijų fondo advokatės papuslapiui nurašytą tekstą nešė į Konstitucinį teismą, o šių fondų interesus buvo pasiryžusi asmeniškai teisme ginti Ingrida Šimonytė?
Atviras klausimas, kokią įtaką pensijų fondai daro konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui, kurio šeimos verslo ateitis priklauso nuo milijoninės šių fondų investicijos. „BaltCap“, į kurį investavę visi didžiausi Baltijos šalių pensijų fondai, jau paskelbė, kad investuos 11 mln. eurų į privačios Karalienės Mortos mokyklos statybas. Jokio interesų konflikto?
Nepavykus reformos sustabdyti Seime, Konstituciniam teismui taip pat atmetus konservatorių ir privačių pensijų fondų pretenzijas, atsirado dar vienas ir jau tikrai paskutinis šansas pokyčius atšaukti pasinaudojus mokytojų problemomis.
Vyriausybės griūtis
Stotų ne tik pensijų mokėjimas. Visi valstybės lėšų valdytojai gautų vos vieną dvyliktąją pernai metų biudžeto. Jokių didesnių vaiko pinigų, jokių mažėjančių darbo mokesčių ir augančių pajamų, jokio pensijų indeksavimo, jokių papildomų pinigų socialiniams darbuotojas, visos sritys ir projektai, visi prisiimti įsipareigojimai, kuriems numatytos papildomos lėšos, tiesiog stoja.
Opozicija siūlydama atšaukti mokesčių reformą tai puikiai supranta. Iš esmės tai siūlymas sukelti didelę krizę šalyje ir atšaukti visas reforma – siekis, kurį Gabrielius Landsbergis viešai deklaravo ne vieną kartą.
Tai turi suprasti sekmadienį į mitingą einantys jo dalyviai. Į politiką pasukusios Andriaus Tapino teigimu, pirmas reikalavimas valdantiesiems yra „nukelti kitų metų biudžeto priėmimą“. Kokios būtų tokio reikalavimo pasekmės, visi turime suprasti.
Pasinaudosiu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako citata konservatoriams, kurie teikė rezoliuciją nukelti biudžeto priėmimą: „Išeitų ne tūkstančiai, o dešimtys tūkstančių į gatves. Jūs turite smegenų teikdami tokią rezoliuciją balsuoti Seimui?“
O šį planą sukurpę ir vykdantys politikai smegenų tikrai turi. Tai nėra kvailumas, tai sąmoningas valstybės griovimas siekiant sukelti kuo didesnę politinę krizinę ir ja pasinaudojus skelbti išankstinius rinkimus arba mažų mažiausiai išvalyti kelią savo kandidatams Prezidento rinkimuose.
Užimtos valstybės įstaigos
Sakiau ir sakysiu, valstybės įstaigos negali būti užimamos ir įstatymų pažeidimas negali tapti svertu derybose. Visiškai nesvarbu, kokia tai ministerija ir kokios profesijos žmonės tai daro. Tai yra tiesus kelias į suirutę ir labai rimtus neramumus valstybėje.
Išskyrus valdančiuosius, nei vienos politinės partijos lyderis ne tik neparagino derėtis nepažeidžiant įstatymų, bet ir skatino vieną profesinę sąjungą ir jos lyderį elgtis neteisėtai. Suprantu, kad vežamos picos ir kava, ministerijos patalpose vykstantys kandidatės į prezidentus rinkiminis šou, koncertai – visa tai leidžia pelnyti dėmesio ir susirinkti greitų dividendų. Ypač, kai žinai, kad esi opozicijoje ir atsakomybės prisiimti nereikės.
Kartu suprantu, koks pavojingas precedentas valstybėje sukuriamas. Šiandien jau vyksta viešos diskusijos ar teisėta, ar neteisėta penktadienį po darbo valandų į valstybės įstaigą lipti pro jos langus ir ten nakvoti. Sėkmingas precedentas visada pakartojamas ir čia pasekmės gali būti sunkiai prognozuojamos. Ar mitingą rengiantis A.Tapinas yra tikras, kad visi tokius pavyzdžius matantys žmonės laikysis įstatymų ir nesugalvos pakartoti scenarijaus?
Nenuostabu, juk Andrius vos prieš metus pats rašė: „Negali sakyti, kad mokytojams tai nepatiktų, ypač galimybę gavus šventojo aureolę dar papuošti ją ir kankinio nimbu, o tada jau pagal visą programą: mes neįvertinti, mes mažai uždirbame, mums labai sunku, darbo sąlygos neįmanomos, tėvai baisūs, o vaikai dar baisesni, dar mokslo metus pailgins, tai su šitais erodais dar daugiau laiko reikės leisti, eikim protestuoti. Ir šitų netikrų pseudošventųjų mokytojų balsas, pastiprintas profsąjungų megafonais, sklinda kaip devintoji banga.“
Atsiprašau visų mokytojų
Penktadienį šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad „jeigu ir iš vyriausybės artimų patarėjų sklis mokytojo orumą žeminantys tekstai, manau, kad ta situacija tikrai nesikeis“.
Kalba ne apie mokytojus ir per dešimtmečius susikaupusias problemas. Kalba tik apie situaciją, kai peržengiamos įstatymų ribos ir sutrikdomas itin svarbios institucijos darbas. Gaila, kad dešimtmetį valdę ir mokytojų problemas savo sprendimais ar jų nebuvimu tik pagilinę politikai dabar pedagogais naudojasi kaip širma savo tikslams siekti.