S. Šedbaras. Kada visuomenė pasitikės tikrais herojais

Tik specialistai sugebėtų paaiškinti, kaip žmogus visą parą gali balansuoti ne tik ant savo, bet ir kitų žmonių gyvybės ir mirties ribos. Kalbu apie jauną kaunietį, kanapių augintoją, Rokiškio rajone, Antanašės kaime su kovine granata rankoje grasinusį atimti gyvybę ne tik sau, bet ir 200 metrų spinduliu įvykio vietoje buvusiems žmonėms. Jo aukomis būtų tapę, visų pirma, policijos pareigūnai, kurie buvo arčiausiai, turėdami tikslą apsaugotų kitus žmones nuo neprognozuojamų, beprotiškų veiksmų. 

Nežinia, kaip būtų pasibaigusi ši istorija, jeigu ne didvyriška (nebijokime šio žodžio) ir žaibiška Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, vyriausiojo komisaro Dariaus Žukausko reakcija. Tai buvo tiesioginis šuolis į lengvai nuspėjamą nebūtį ir tik sekundės dalis nulėmė, kad gyvi liko ir pareigūnai, ir pats grasintojas. Vienam Dariui greičiausiai nebūtų pavykę įveikti apkvaišusį beprotį, jei ne taip pat žaibiška Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinės ,,Aras“ vado, vyriausiojo komisaro Viktoro Grabausko pagalba. 

Darius Žukauskas, vadovaujantis Kauno kriminalinei policijai, vienintelis šalyje pareigūnas, jau du kartus pripažintas geriausiu metų sekliu. Tarp Dariaus tirtų bylų – pakelių maniako Kazio Jonaičio merginų žudynės, Almos Bružaitės – Jonaitienės dviguba vaikžudystė, Ruslano Rožkovo savo tėvo, garsaus Klaipėdos advokato, nužudymas ir gausybė kitų sudėtingų nusikalstamų istorijų. 

Viktoras Grabauskas 1991 m. buvo Lietuvos parlamento gynėjas, yra baigęs JAV Federalinių tyrimų biuro nacionalinę akademiją „Quantico“, buvo kviečiamas į JAV apmokyti Tenesio valstijos specialiųjų operacijų padalinio pareigūnų, taip pat buvo įkalbinėjamas likti Jungtinėse Valstijose ir susieti savo gyvenimą su tarnyba šiai šaliai. Viktoras pasirinko Lietuvą ir pradėjo vadovauti ,,Arui“, įkurtam 1991 m.

Daugiau kaip prieš dešimtmetį teko svečiuotis Škotijoje, Glazgo (Glazgow) miesto Stratklaido (Strathclyde) policijoje – tuo metu Škotijos kolegos pagal Europos Sąjungos Dvynių programą padėjo reformuotis Lietuvos policijai. Taip jau sutapo, kad tą dieną keitėsi Stratklaido policijos vadovai: stebino į atsargą išeinančio pareigūno žvalumas, jaunatviškumas, energija. Dar didesnį įspūdį padarė naujasis vadovas, daugiau panašus į tuometinį energingąjį Didžiosios Britanijos premjerą Tonį Blerą (Tony Blair). Asmenybės, dar ilgai galvojau. Tokie pareigūnai turėtų kelti didelį visuomenės pasitikėjimą. 

Ir vakar, ir šiandien apie pareigūnus, kurie nusipelnė tokio pasitikėjimo, rodo ir kalba Lietuvos žiniasklaida. 

Praeitą rudenį skaičiau paskaitą Klaipėdos policijos mokykloje. Pilna amfiteatrinė auditorija, jaunos merginos ir vaikinai, šviesūs veidai, intelektualūs klausimai lektoriui. Viliuosi, kad jie liks tarnauti Lietuvos valstybei. Taip turėtų būti, jeigu būsime išmintingi. Jeigu sakau štai kodėl.

Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo kandidatus į Respublikos Prezidentus. Neabejotina, kad bent vienas iš jų pagrindine savo kampanijos dalimi pasirinks būtent beatodairišką pareigūnų kritiką, jų niekinimą ir žeminimą. Daliai bendrapiliečių patiks, ypač tiems, kurie, net ir būdami Tautos atstovai, gali sau leisti dešimtimis kartų šiurkščiai pažeidinėti saugaus eismo taisykles, tyčiotis iš viešosios tvarkos. O tas kandidatas, ne taip jau ir seniai pats žvelgęs pro Klaipėdos areštinės grotas į žydrą dangų, prirašinėjantis Seime savo darbo, kurį šiaip jau ir turėtų dirbti, rodiklius ir taip apgaudinėjantis rinkėjus, turbūt jau trina rankas ir telkia komentatorius rašyti, siekdamas vienintelio tikslo – savo karjeros bet kokiomis priemonėmis. Tai tokia jo vertė.

Ką pasiūlyti skaitytojui, kuris dažnai yra tarsi specialiai įdirginamas, skelbiant neigiamas, tačiau nepatikrintas žinias, manipuliuojant skaitančio jausmais? Amerikiečių poetas Robertas Frostas (Robert Frost) kartą pasakė: ,,Išsilavinimas yra gebėjimas išklausyti neprarandant savitvardos ir pasitikėjimo savimi“. Belieka įsiklausyti į šiuos žodžius – paprasčiausiai, gerbkime savo pačių išsilavinimą ir neleiskime mūsų sekinti energetiniams ekshibicionistams ir vampyrams, kurie tik taip ir gali susireikšminti, įrodinėdami abejotiną savo vertę pirmiausiai sau. 

Dar keletas žodžių apie policiją, kurios šūkis: ,,Saugoti, ginti, padėti“. 

Kas yra policijos pareigūnai? Juk ne robotai, ne mašinos. Pareigūnams, be abejonės, keliami aukštesni elgesio, pakantumo, drausmės ir kiti reikalavimai, nors visko nutinka ir jų darbe – nekultūringo elgesio, nejautros, korupcijos. Tačiau tai yra žmonės, kurie gyvena šalia mūsų – mūsų kaimynai, šeimų nariai. Jie, kaip ir visi, augina vaikus, rūpinasi artimaisiais, pergyvena dėl nesėkmių, džiaugiasi sėkme, kaip ir daugelis, skaičiuoja dienas iki atlyginimo ir turbūt ne visada gali sau leisti išlaidauti tiek, kiek norėtųsi. Tai tokie patys žmonės, kaip ir visi kiti, laukiantys supratimo ir elementarios pagarbos.

Atsiverskime Seime įregistruotą šiųmetinę Vyriausybės ataskaitą. Apie ją plačiau pakalbėsiu kitame komentare, bet vieną pavyzdį pateiksiu: visa vidaus reikalų sistema, ypač policija, laukia naujo teisinio reguliavimo, nes Seimas dar 2013 m. kovo 28 d. nutarimu patvirtino Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gaires.

Pagal šias gaires (pradžioje jų projektą) Seimo valdybos sudaryta darbo grupė dar 2012 m. birželio 6 d. parengė naujos redakcijos Policijos įstatymą ir jam Seimo plenarinio posėdžio metu po pateikimo buvo pritarta tų pačių metų birželio 29 d. Lygiagrečiai Seimo valdyba sudarė kitą darbo grupę (tai yra, vėl dirbo už Vyriausybę ir Vidaus reikalų ministeriją) ir parengė visiškai naują Vidaus tarnybos statutą, kuriame atsispindi visos minėtų Gairių nuostatos.

Statutas buvo užbaigtas rengti 2013 m. gruodžio 16 d., o Seimas po pateikimo pritarė 2014 m. neeilinėje sausio 21 d. sesijoje. 

Džiaugėmės, kad gal pagaliau iki šių metų pavasario sesijos pradžios (kovo 10 d.) Vyriausybė (Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija) pateiks Seimui ir komitetams savo išvadą, kada ir kaip galėsime startuoti su šiais įstatymais, kada žmonėms suteiksime realią viltį, kad jų statutinė ir įtempta tarnyba Lietuvai bus vertinama kitaip, kada jie galės ramiai kurtis mūsų šalyje, auginti vaikus, taip pat besirinksiančius gyvenimą ir darbą savo tėvynėje.

Gal kas nors galėtų surasti Vyriausybės pateiktoje ataskaitoje bent žodį apie tai? Juk jau tuoj balandžio vidurys!

Tie vyrai, kurie savo kūnu uždengė žmones nuo bepročio rankoje laikomos granatos, tikiu, sąžiningai tarnaus ir toliau. Ir kiti pareigūnai skubės į nelaimės vietas, kontroliuos neklusnius eismo dalyvius, padės ištikus nelaimei. 

O mes, politikai ir įstatymų leidėjai, ar viską būsime padarę, kai galėjome ir galime padaryti?