Esu politikoje jau 27 metus, todėl puikiai suprantu, kodėl ir kas bando sumenkinti Justino Marcinkevičiaus autoritetą lietuvių Tautos akyse. Pirmiausia reikia suprasti, kodėl tai vyksta dabar. Užaugo kelios kartos lietuvių, kurie tik iš dokumentinių filmų, knygų ar artimųjų pasakojimų gali sužinoti tiesą apie Sąjūdį, Atkuriamąjį Seimą ir tuos, kurie buvo Tautos nepriklausomybės šaukliai.
Tačiau, kiek mūsų šiandien žiūri dokumentinius filmus, skaito knygas ar klausia artimųjų apie Lietuvos nepriklausomybės atgavimą? Gyvenimas toks spartus, kad daugelis žmonių pasikliauja tuo, kas šnekama per televiziją, radiją, interneto portaluose. O šiuos informacinius šaltinius užvaldė prokonservatoriška-liberali propaganda.
Taigi, Landsbergių klanui reikėjo kentėti kelis dešimtmečius, kad atsirastų pakankamai daug lietuvių, kurie vadovaujasi ne savo gyvenimo patirtimi, o propaganda formuojamais stereotipais. Verta priminti, jog prieš puolant Justiną Marcinkevičių, buvo priimtas sprendimas Vytautą Landsbergį pripažinti valstybės vadovu, kuriuo jis niekada nebuvo.
Vėlgi, tai žinome tie, kurie matėme, kas ir kaip elgėsi, atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, todėl ir tie, kurie nori perrašyti Lietuvos istoriją, mūsų apgauti nebegali. Bet kaip vertinti Lietuvos istoriją tiems, kurie užaugo jau veikiami propagandos, teigiančios, jog nepriklausomybė yra konservatorių ir Vytauto Landsbergio nuopelnas, o visi kiti tėra „vatnikai“ ir „šunauja“?
Kiti, anot šios valdžios, turi būti palaidoti užmarštyje. Ne veltui konservatoriai Sausio 13-osios atminimui pasirinko neužmirštuolės simbolį, kuris pasaulyje yra Alzheimerio ligos simbolis – tam, kad viskas ir visi, prisidėję prie Lietuvos nepriklausomybės, būtų pamiršti, išskyrus Landsbergį.
Būtent tai vienas pirmųjų pradėjo sakyti Justinas Marcinkevičius, kurio pasitraukimas iš politikos buvo protestas prieš prasidedantį Tautos supriešinimą. Jis teisingai pastebėjo, jog nėra „buvusių“ ar „absoliučių“ patriotų, nes ir tie, kurie bando pažeminti kitus, gyveno toje sovietinėje sistemoje, joje darė karjeras, gaudavo mokslinius laipsnius…
Daugelis nebedrįsta pasakyti, kad Vytautas Landsbergis tapo profesoriumi sovietinėje mokslo sistemoje, kurioje tokio mokslinio laipsnio nebuvo įmanoma gauti iki galo netarnaujant tai sistemai. O jis profesoriumi vadinamas iki šiol su pasididžiavimu!
Gal aš esu per jaunas, bet man nežinoma, kokiu būdu Vytautas Landsbergis kėlė Tautos nepriklausomybės dvasią prieš atsirandant Sąjūdžiui, tačiau aš pats mačiau, kaip anūko valstybės vadovu paskelbtas senelis stūmė iš politikos visus, kurie buvo tikrai garbingi lietuvių Tautos atstovai.
Tuos Lietuvai nusipelniusius žmones, kurie ilgiau buvo politikoje, konservatoriai sudorojo pasitelkdami propagandą, o Justinas Marcinkevičius jų propagandai buvo neįkandamas riešutas, nes laiku pasitraukė iš politikos. Dabar laikas atėjo ir tiems, kurių buku melu nepaniekinsi. Šiandieninė valdžia perrašo istoriją ir jų propaganda daro viską, kad tuo būtų patikėta.
Šiandien niekinamas ne tik Justinas Marcinkevičius, bet ir lietuvių kalba, o viskas, kas yra tautiška, patriotiška – keičiama narkotikais ir socialine lytimi. Paminklo Justinui Marcinkevičiui mūsų širdyse sunaikinti neįmanoma, kaip ir ištrinti jo rašytos preambulės Lietuvos Respublikos Konstitucijai. O po artėjančių Seimo rinkimų neturi likti tų, kurie bando sunaikinti Lietuvą, ir tada mes visi pastatysime tikrus paminklus Justinui Marcinkevičiui, kad Tauta niekada nepamirštų, kas iš tiesų yra mūsų Tautos atgimimo dainiai.