Geopolitika – schemos ar situacijos?
Jei kalbame apie situacijas, tai realiam atsakymui galimybė atsirasti bus tada, kai bus pasiekta Ukrainos pergalė ir Rusijos pralaimėjimas.
Deja, kol kas Ukrainai leidžiama pamažu atsikovoti teritoriją, nepralaimėti, bet tik tiek, kad ir Kremlius nejaustų pralaimėjimo kartėlio. Tiek to, sakykime, tokio požiūrio Vakarai atsisakys, Ukraina laimės, Rusija pralaimės.
Klausimas, kas ta galimybe Baltarusijoje pasinaudos ir kaip? Kas Baltarusija yra kaip geopolitinis subjektas?
Šiandien mes sakome, kad Baltarusija su Rusija yra bendroje valstybėje, nors iš esmės ji yra Rusijos okupuota. Neatsitiktinai, turbūt, ir Lietuvoje yra pastangų subendravardiklinti baltarusius ir rusus, įvesti vienodus apribojimus atvykstantiems baltarusiams ir rusams. Pastangos, atitinkančios Vladimiro Putino politiką – su mūsų pagalba integruoti Baltarusiją į Rusiją.
Tuo tarpu baltarusiai iš esmės nemano, kad jie okupuoti.
Suprantama, A. Lukašenkos, kuriam karts nuo karto išsprūsta mintis apie tai, kad ne tiek Maskva daro įtaką Minskui, kiek Minskas Maskvai. Kitaip tariant, ne V. Putinas integruoja Baltarusiją į Rusiją, o atvirkščiai.
Suprantama, kad didelei Baltarusijos visuomenės daliai yra artimas dviejų – baltarusių ir rusų – artimiausių ir amžinai broliškų slavų tautų pasakojimas, ir nebūtinai dėl Kremliaus propagandos.
Girdime ir opozicijoje esančių baltarusių deklaracijas apie savarankišką Baltarusiją, neutralią arba su Europa. Apie Baltarusiją, kuri siekia dekolonizacijos. Žinoma, dekolonizacijos modelių gali būti įvairių. Bet pats dekolonizacijos koncepto taikymas atspindi Rusijos kaip buvusios metropolijos poimperinę trauką. Ir nebūtinai jis reiškia atsiribojimą nuo Rusijos geopolitinės erdvės.
Man regis, geopolitiniam baltarusių apsisprendimui ypač svarbūs veiksniai – istorinė atmintis ir savimonė. Tai yra gyvybiškai reikšmingi, politines bendrijas telkiantys ir jų tapatumą užtikrinantys veiksniai.
Viena iš priežasčių, kodėl Baltarusija vis dar tebelieka prorusiškai orientuota – nacionalinės savimonės trūkumas, baltarusiškumo menkavertiškumas Baltarusijoje.
Kaip atsvarą Kremliaus propaguojamam dviejų artimiausių ir amžinai broliškų slavų tautų naratyvui dalis įtakingų Baltarusijos intelektualų, visuomenės veikėjų baltarusiškumo pradžios ir didybės ieško Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje. Litvinizme kaip pretenzijoje į LDK paveldą. Prisimindami A. Lukašenkos žodžius, esą LDK – baltarusių valstybė, galėtume tvirtinti, kad šis pasakojimas yra turbūt ir režimo istorinis pasakojimas, sutampantis su kraštutine litvinizmo versija. Beje, tai atitinka ir V. Putino pasakojimą apie „rusų pasaulį“. Kaip sako žymus baltarusių istorikas Aleksandras Bialyj, litvinizmas – tai Rusijos civilizacijos pasienio ideologija.
Vargu, ar reikia aiškinti, kad šie keli pagrindiniai konkuruojantys baltarusių istorinės sąmonės naratyvai sunkiai atitinka Vakarų interesus.
Buvo momentas, kai prieš keletą metų „atradome“ Kostą Kalinauską, 1863–1964 m. sukilimo prieš Rusijos imperiją didvyrį, kataliką ir poetą, kuris paskutinį eilėraštį prieš mirtį skyrė Baltarusijai baltarusių kalba. Buvęs Baltarusijos Katalikų Vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Tadeušas Kondrusevičiaus yra pabrėžęs, kad tiek jam asmeniškai, tiek Katalikų Bažnyčiai Baltarusijoje K. Kalinausko palaikų pagerbimas yra labai svarbus. K. Kalinauską jis mato kaip modernios baltarusių tautos šauklį, kovotoją prieš Rusiją, išskirtinę istorinę asmenybę formuojant šiuolaikinę baltarusių tapatybę ir stiprinant 3,5 mln. Baltarusijos Katalikų bažnyčios autoritetą.
Tai, kad K. Kalinauskas, būdamas kovos prieš carizmą ir Muravjovą-koriką simboliu, tuo pačiu yra viena reikšmingiausių asmenybių baltarusiškame nacionaliniame panteone, galėjo atverti netikėtas galimybes dar vienai Baltarusijos istorinės savimonės krypčiai. Bet kol kas tai nėra išnaudota.
Kad ir kaip būtų, Europos Sąjungai, Lietuvai, Lenkijai ir Ukrainai svarbu, kad Baltarusija taptų laisva ir nepriklausoma. Ir tai turėtų būti dar viena bausmė V. Putinui. Nors visi tai daugmaž supranta, realiai Baltarusija nėra prioritetas. Jei Ukraina pralaimės, Baltarusija Vakarų civilizacijai bus prarasta amžiams. Tai būtų V. Putino laimėjimas. Todėl to negalime leisti.