Lietuvos centrinis bankas paskelbė, kad šiemet pirmąjį pusmetį bankai ir užsienio bankų filialai mūsų šalyje uždirbo net 46,4 proc. daugiau pelno nei pernai tuo pačiu metu.
Remigijus Žemaitaitis
© DELFI / Domantas Pipas

Per šešis mėnesius šiemet bankininkų pelnas viršijo 155 mln. eurų. Pernai per visus metus bankininkai uždirbo 252 milijono. Net du trečdalius viso to pelno tarpusavyje pasidalino du skandinaviški bankai – „Swedbank“ ir SEB.

Prisimenu, kaip šių metų pavasarį centrinio banko vadovas džiūgavo, jog Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai nušluostė nosis visai Europai. Jie, pagal pelningumą, net kelis kartus viršijo ES vidurkį. Džiūgauja centrinio banko vadovas, tarsi tas pelnas būtų Lietuvos gyventojams atitekęs, tarsi nežinotų, kad, dividendų pavidalu, jis iškeliauja už jūrų marių.

Lietuva – rojus užjūrio bankininkams. Ir tikrai jau ne Šveicarija ir ne Liuksemburgas, bet Lietuva, savo finansų sektoriaus pelningumu, gali patenkinti net didžiausio goduolio puikybę. Štai, pavyzdžiui, Luxembourg Banking Insights 2017 praneša, kad metinis Liuksemburgo bankinio sektoriaus pelningumas prieš mokesčius per metus paaugo 15 proc. „Swiss National Bank“ taip pat praneša apie kuklius Šveicarijos bankų pelno augimus. Tai ar jau tikrai mūsų žmonės gyvena geriau nei Šveicarijoje arba Liuksemburge? Gal laikas būtų Lietuvos centrinio banko vadovui išeiti iš savo rūmų į gatvę, apsižvalgyti ir pagalvoti apie tai, ar bankininkų pelnai ir pelningumas yra adekvatus aplinkai, kurioje jie veikia?

Nesu prieš bankų pelningumą. Juk ir vaikui aišku, kad nuostolingame banke nesaugu laikyti santaupų. Net jei Indėlių draudimo fondas ir garantuoja tam tikrą indėlių kompensavimą bankroto atveju, niekas nenorės patikėti savo pinigų nuostolingai dirbančiam bankui.

Tačiau, kalbant apie tą kainą, kurią sumokame bankams ir apie tuos jų pelnus, kuriuos mes sunešame, man, kaip vartotojui, pirmiausia rūpi paslaugų kainos ir kokybės santykis. Ar tikrai gauname tokias geras paslaugas, už kurias tiek daug mokame? Pasakysite – nepatinka, nemokėk už pavedimą pusės euro, arba už išgryninimą bankomate lupikiškos kainos.

Juk yra Revolut, yra PaySera ir kitos panašios sistemos. Jų pagalba išsigryninsi nemokamai, komunalinius ir kitus mokėjimus atliksi pagal mažiausius įkainius rinkoje, gaudamas pavedimus iš užsienio, valiutos konvertavimą atliksi palankiausiu kursu, tarptautinį pavedimą padarysi operatyviai ir gerokai pigiau nei tradiciniame banke. Ir tikrai, panašu, kad vis daugiau vartotojų, ypač jaunimo, kuo toliau, tuo aktyviau naudosis alternatyviais finansiniais instrumentais. Banko, matyt, prireiks tik tuomet, kai norėsi paskolos. O gal net ir paskolos iš banko nebeapsimokės imti.

Aišku, kad banko skyrius, tai ne poliklinika ir ne psichologo kabinetas, kur žmonės dažnai ateina vien tam, kad pabendrautų su gyvu, ne virtualiu žmogumi. Tačiau ar Lietuvoje banko skyriai jau tokie kaip Japonijoje, jau pakankamai automatizuoti ir funkcionuoja taip, kad nebereikia sėdinėti bei lūkuriuoti valandų valandas ant suolelio, kol priims banko skyriaus konsultantė?

Šioje vietoje labai pasigendu Lietuvos centrinio banko ir jo vadovo iniciatyvos, tramdant bankininkų godumą, siekiant, kad dalis to pelno būtų investuojama į paslaugų gerinimą ir liktų Lietuvoje. Jei norite, siūlyčiau pagalvoti net ir apie pelno maržos reguliavimą. Be to, didinant konkurenciją būtų prasminga kartą grįžti prie valstybinio banko idėjos, kuris vienintelis galėtų užtikrinti teisingesnes bankines paslaugas ir jų prieinamumą net ir atokiausiuose meisteliuose.

Tačiau pastaruoju metu bankiniame sektoriuje konkurencija ne didėja, bet mažėja. Nuo to laiko, kai finansų rinkoje nebeliko „Snoro“ ir „Ūkio“ bankų, buvo sutraiškytos dar aštuonios lietuviškos finansinės institucijos – kredito unijos. Vien šiemet per pusmetį Lietuvos banko valdyba atšaukė išduotas veiklos licencijas dviem kredito unijom.

Ir baigdamas. Estai jau kuria savo kriptovaliutą. Europos centrinio banko ir kitų priežiūros institucijų nekontroliuojamą virtualią valiutą „estcoin“, kurią pasiūlys e. rezidentams. Estijoje e. rezidentai gali internetu įkurti ir valdyti verslą, mokėti mokesčius, naudotis elektroninėmis paslaugomis net neįkeldami kojos į šią šalį. Su naująja kriptovaliuta, tokiems virtualiems Estijos „piliačiams“ atsiveria galimybė ne tik sumokėti mokesčius, bet ir įsigyti nekilnojamojo turto, atlikti visą eilę kitų operacijų.
O Lietuvoje, tuo metu, kai estai kuria „naująją savo kroną“, centrinio banko vadovas, kaip koks liokajus, džiūgauja čia uždirbtais užjūrio bankininkų pelnais ir traiško vieną po kitos vietines kredito unijas bei mažina konkurenciją skandinavų bankininkams.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Stebėtinas žemvaldžių įžūlumas: braunasi net ir į kapines (66)

Kėdainių rajone Okainių žemės ūkio bendrovei pradėjus grandiozines statybas, vietos gyventojai...

Skripalio istorijoje rusai bedė pirštu į Baltijos šalis (186)

Prieš kelias dienas Didžiosios Britanijos žiniasklaida įvardijo galimus Sergejaus ir Julijos...

Iššūkį Egidijui Dragūnui metusi bokso čempionė šaukiasi pagalbos: į kvailesnę situaciją nesu patekusi (355)

Po skandalingo atlikėjo Egidijaus Dragūno (SEL) pasisakymo apie mados tinklaraštininkę Simoną...

R.I.T.A: pagalba Seimo nariams – iš Vangos pranašysčių (52)

Mokesčių mokėtojų išlaikomų Seimo narių padėjėjų yra įvairiausių profesijų ir pomėgių,...

Įspūdinga transformacija: „Žalgirio“ arena per naktį iš ledinės virto krepšinio meka (2)

Kauno „Žalgirio“ arena yra pasiruošusi Eurolygos atkrintamosioms varžyboms. Vėlų...

Miestas, kuriame druska prilyginama baltajam auksui

Kai mano draugė ištarė TAIP savo išrinktajam jaukiuose istoriniuose Liuneburgo santuokų rūmuose,...

Policija ėmėsi narkotikų feisbuke: operacijos metu sulaikytas 31 žmogus (4)

Lietuvos kriminalinė policija daugiau nei pusmetį vykdė operaciją, kurios metu gaudė asmenis,...

„Žalgiris“ pluša žaidėjų rinkoje: Kaune laukia Biručio, derasi su dabartiniais žaidėjais (26)

Neseniai sutartį su Brandonu Daviesu pratęsęs Kauno „Žalgiris“ aktyviai darbuojasi žaidėjų...

Šiaurės Korėjos žiniasklaida padarė retą išimtį – paskelbė blogą naujieną (2)

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas apsilankė Kinijos ambasadoje Pchenjane ir išreiškė...

Mokytoja nutarė dirbti kitaip: mokinių pažymiai iškart pagerėjo

Besidomintys gamtos mokslais žino, kad šiais metais vėl startuoja mokinių tyrėjų pamėgtas...