Pagal lyčių lygybės indeksą Lietuva Europos Sąjungoje (ES) užima 20-ą vietą. Nors aukščiausius postus šalyje užima nemažai moterų – premjerė, Seimo Pirmininkė, 6 ministrės, – tačiau mūsų šalies progresas lyčių lygybės srityje – labai lėtas. Turime tik 6 meres iš 60, Seimo narių moterų – tik 27 proc. ir tik dviem iš 16 Seimo komitetų vadovauja moterys. Negalime pasigirti visų moterų gyvenimo kokybės gerėjimu, vienodomis karjeros galimybėmis, lygiaverčiu dalyvavimu priimant sprendimus. Moterims vis dar tenka didesnė namų ūkio priežiūros našta.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis keletą metų buvo 11 proc., o per 2023 m. padidėjo beveik dviem procentiniais punktais. Dabar vyrai vidutiniškai uždirba 13,6 proc. daugiau nei moterys. Pavyzdžiui, „Maximos“ pirmojo mėnesio darbo užmokesčio vidurkiai, neatskaičius mokesčių, buvo tokie: moterų – 1629 eurai, o vyrų – 1888 eurai; „Norfos“ – atitinkamai 1739,25 ir 2002,93, „IKI Lietuva“ – 1416,24 ir 1816,89, o „Ignitis“ – 4902,6 ir 7045,4 euro.
„Sodros“ duomenimis, nebiudžetiniame sektoriuje susidarė net 15,9 proc. atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo pajamų. Milžiniškas atotrūkis stebimas sveikatos priežiūros sektoriuje: nors moterys čia sudaro 86 proc. visų apdraustųjų, jos uždirba perpus mažiau nei vyrai.
Kiek kitokia situacija – švietimo sektoriuje. Čia moterų dirba apie 80 proc. ir jos uždirba santykinai daugiau nei vyrai. Tačiau vertinti švietimo sektoriaus atlyginimus – sudėtinga, nes ministerija ir mokytojai pateikia skirtingus skaičius. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, mokytojų vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekė 2210 eurų. Bėda ta, kad didžioji dalis mokytojų neturi viso etato, nes dirba keliose mokyklose arba nevisu krūviu – tokią situaciją lėmė klasių komplektavimo politika ir vaikų skaičiaus mažėjimas.
„Eurostat“ vertinimu (2023 m.), pagal moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus esame 15 vietoje tarp 27 ES šalių.
Visą gyvenimą uždirbamas mažesnis nei vyrų atlyginimas lemia ir mažesnę moterų senatvės pensiją. Praėjusių metų lapkritį moterų senatvės pensija buvo 19 proc., arba 92 eurais, mažesnė nei vyrų. Tad moterys dažniau nei vyrai senatvėje patiria skurdą, jų senatvės pensija penktadaliu mažesnė nei vyrų. Taip yra dėl to, kad jos mažiau uždirba, anksčiau išeina į pensiją.
Svarbi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo priežastis yra ir didelis moterų skaičius santykinai mažai apmokamuose sektoriuose, tokiuose kaip slauga, sveikata ir švietimas. Be to, moterys dirba daugiau neapmokamo darbo valandų (prižiūri vaikus, senolius), atlieka ruošą.
Pastarojo meto sukrėtimai – keletą metų užtrukusi pandemija, ekonominiai karo Ukrainoje padariniai – ne tik pasėjo didžiulę įtampą ir netikrumą visuomenėje, bet ir smarkiai paveikė moterų gyvenimą. Tyrimai atskleidžia, kad moterims teko didesnė padarinių našta nei vyrams: dar labiau išaugo neapmokamo darbo namuose laikas (vaikų priežiūra, senų tėvų globa), daugelis neteko darbo, brango maistas ir būtiniausios paslaugos.
Dešiniųjų valdymas nepasižymėjo jautrumu opiausioms socialinėms problemoms: ne kartą įsitikinome, kad dabartinė valdžia žino vieną sprendimą visiems atvejams – versti žmones ieškoti pagalbos privačiose įstaigose, pavyzdžiui, leisti vaikus į nevalstybines mokyklas, gydytis privačiai ir t. t. Vyriausybė ne kartą atsisakė ieškoti sprendimų beprotiškų kainų problemai spręsti, nepasiūlė jokios pagalbos žmonėms, prislėgtiems kosminių būsto paskolų palūkanų. Toks požiūris veda į visišką socialinės gerovės sistemų, sveikatos priežiūros, švietimo ir viešųjų paslaugų sunaikinimą. Dėl tokios politikos labiausiai kenčia moterys: viešojo sektoriaus skurdinimas – tai pirmiausia moterų skurdinimas.